54 52 30 71 š pl 24 9 15 44 r ilg 54 8751972 š pl 24 1542889 r ilg 54 8751972 24 1542889 Prie pušies kamieno Rumšiškių m

54°52′30.71″ š. pl. 24°9′15.44″ r. ilg. / 54.8751972°š. pl. 24.1542889°r. ilg. / 54.8751972; 24.1542889

Rumšiškių miško pušis – botaninis gamtos paveldo objektas, 2000 m. paskelbtas gamtos paminklu, storiausia Lietuvoje pušis. Auga Rumšiškių seniūnijoje, Kaišiadorių rajone, Kaišiadorių miškų urėdijos Rumšiškių girininkijos (363 kv., 6 skl.) teritorijoje, , apie 350 m į pietryčius nuo senosios vaikų stovyklavietės „Kauno marios“. Medis patenka į Kauno marių regioninio parko teritoriją.

Būklė

Savo matmenimis ir išvaizda pušis smarkiai išsiskiria iš aplinkinių medžių. Pušis viršijusi gamtinę brandą ir yra stagnacijos fazėje. Jos kamienas ne sykį paveiktas pievų ir krūmynų gaisrų. Tai liudija anglies pėdsakai žievėje. Sakinimo laikai palikę randus žievėje – joje buvo daromi pusės metro pločio ir daugiau kaip metro ilgio pjūviai. Aplaužytos šakos – kertamų medžių ar į kirtavietę įsiveržusių vėjų padariniai. Yra ertmių kamieno pagrinde ir lajoje. Viršūnėje kelios stambios šakos tarpusavyje sujungtos lynais. Teritorija aplink medį tvarkinga, įrengti informaciniai stendai, suoliukai. Supantis mišrus miškas priskiriamas kertinėms miško buveinėms.

Kamieno storis

Viena iš pušies šakų atsirėmusi į jauną ąžuolą

Kamieno apimtis 2 metrų aukštyje viršija 5 metrus, tuo tarpu žemiau apimtis sumažėja iki 4 metrų. Viena iš priežasčių – sakų rinkimas. Nors medis žaizdą beveik išsigydė, tačiau išliko tipiškas, į apačią plonėjantis sakinto medžio kamienas. Be to, manoma, kad prie to galėjo prisidėti reguliariai besikartodavę miško paklotės gaisrai. Pušims tokie gaisrai nebaisūs, jų žievė yra stora ir apsaugo medį nuo žalingo ugnies poveikio, o šakos pakankamai aukštai, kad ugnis nepasiektų. Ilgainiui dėl besikartojančių gaisrų ties pagrindu pušies žievė suplonėjo, taip sustiprindama į viršų platėjančio medžio kamieno įspūdį.

Duomenys

Medžio rūšis – paprastoji pušis (Pinus sylvestris L.)
Kamieno apimtis 1,3 metro aukštyje – 400 cm
Kamieno skersmuo – 160 cm
Kamienų skaičius – 2 (kamienas viršutinėje dalyje šakojasi į keturias šakas)
Medžio aukštis – 32 m
Lajos aukštis – 16 m
Svorio centras – asimetriška laja
Lapuotumas – 60%-90%
Spėjamas amžius – apie 200 metų

Nuorodos

Saugomų teritorijų valstybės kadastras 2011-08-28 iš Wayback Machine projekto.
Paminkliniai medžiai Lietuvoje 2016-03-05 iš Wayback Machine projekto.
Išskirtiniausių Lietuvos medžių dešimtukas