Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna

Šiam straipsniui ar jo daliai .
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami su šaltiniais.

11°19′ š. pl. 166°47′ r. ilg. / 11.317°š. pl. 166.783°r. ilg. / 11.317; 166.783

Rongelapas (marš. Ron̄ļap) arba Namorikas – koralinis atolas Ramiajame vandenyne, Maršalo Salose, Raliko salų grandinės šiaurinėje dalyje. Atolas yra 120 km į rytus nuo Bikinio atolo, apsuptas mažesnių Ailinginaės ir Rongeriko atolų.

Atolas netaisyklingos formos. Koralinis rifas daugelyje vietų pertrūkęs. Atolo žiedą sudaro 61 salelė, iš kurių didžiausios: Rongelapas (Rimskis), Erapotsu, Tufa, Kabelė ir kt. Bendras sausumos plotas – 7,95 km². Lagūna užima 1004,3 km².

1528 m. atolą pasiekė pirmasis vakarietis – ispanas . Jis Rongelapą, drauge su Ailinginae ir Utiriku, pavadino Islas de los Reyes („Karalių salos“). 1825 m. ekspedicija atolą pavadinimo Korsakovo grupe (Nikolajaus Rimskio-Korsakovo garbei). Dėl 1946–1958 m. JAV okupantų vykdytų branduolinių bandymų Bikinyje, Rongelapo atolas nuolat patyrė branduolinę taršą. 1954 m. po neplanuotai didelių radiacijos dozių, išsiskyrusių po Castle Bravo bandymo, Rongelapo gyventojai patyrė dideles radiacinės apšvietos dozes ir evakuoti į Kvadžaleiną.

1957 m. gyventojams buvo leista grįžti, teigiant, kad atolas yra „saugus ir švarus“, tačiau dauguma grįžusiųjų patyrė radiacijos sukeltus sveikatos sutrikimus. 1985 m. su Greenpeace pagalba daugelis gyventojų buvo vėl iškeldinti į Kvadžaleiną. 1998 m. atole gyveno 19 žmonių.