Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna

Šiam straipsniui ar jo daliai .
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami su šaltiniais.

Rimantas Siparis

Gimė	1927 m. lapkričio 12 d. Kaunas
Mirė	1990 m. gruodžio 10 d. (63 metai) Vilnius
Palaidotas (-a)	Antakalnio kapinėse
Tėvas	Juozas Siparis
Motina	Pranė Siparienė
Sutuoktinis (-ė)	Marija Rasteikaitė, Skaidra Paškevičiūtė
Vaikai	Saulius Siparis, Juozas Siparis

Veikla	operos solistas, režisierius
Partija	1978 m. SSKP

Rimantas Siparis (1927 m. lapkričio 12 d. Kaune – 1990 m. gruodžio 10 d. Vilniuje) – Lietuvos operos solistas (bosas), režisierius, profesorius.

Biografija

1944–1946 m. vaidino . 1946 m. baigė Vilniaus dramos teatro studiją (dėstė Romualdas Juknevičius, Borisas Dauguvietis). 1946–1948 m. LSSR filharmonijos solistas. 1948 m. baigė Vilniaus konservatoriją (dab. LMTA), A. Klau dainavimo klasę. 1966–1967 m. ir nuo 1969 m. iki pat mirties dėstė Vilniaus konservatorijoje dainavimą, vadovavo Operos katedrai. Docentas (1982 m.), profesorius (1989 m.). 1948–1977 m. LSSR operos ir baleto teatro (dab. LNOBT) solistas. 1977–1989 m. LSSR operos ir baleto teatro vyriausiasis režisierius.

Šeima: tėvai – Juozas ir Pranė Sipariai, sūnus – Saulius iš santuokos su aktore Marija Rasteikaite, anūkai – Kristijonas, Marius, Salomėja – Ona; sūnus Juozas iš santuokos su baleto artiste Skaidra Paškevičiūte.

Kūryba

Kartu su amžininkais, įžymiais ano meto solistais (Elena Čiudakova, Marija Aleškevičiūtė, Irena Ylienė, Elena Saulevičiūtė, Irena Jasiūnaitė, Regina Tumalevičiūtė, Irena Žukaitė, Romanu Marijošiumi, Vladu Česu, Valentinu Adamkevičiumi, Abdonu Lietuvniku, Henriku Zabulėnu ir kitais) puoselėjo operos meną Lietuvoje bei kitose tuometinės Sovietų Sąjungos šalyse.

Per savo solisto karjerą dainavo visas didžiąsias bosų partijas, tai „velniškumo“ esmę įkūnijantis Mefistofelis Guno „Fauste“, vidinių prieštaravimų bei sąžinės graužaties kankinamas Borisas Godunovas to paties pavadinimo Musorgskio operoje, nepataisomasis lėbautojas kunigaikštis Galickis Rimskio-Korsakovo „Kunigaikštyje Igoryje“, gyvenimiško tragizmo bei žiauraus pavydo kupinas Ispanijos karalius Pilypas II Verdžio „Don Karle“, ir t. t.

Labai svarbūs ir Rimanto Sipario biografiją puošiantys darbai sukurti lietuvių kompozitorių operose. Tai Rimvydas J. Karnavičiaus „Gražinoje“, Vidūnas V. Paltanavičiaus „Kryžkelėje“, Tyzenhauzas B. Dvariono „Dalioje“, Hofmanas, Perkūnas, Gunaras V. Klovos „Duktėje“, „Vaivoje“, „Dviejuose kalavijuose“, Viziris V. Barkausko „Legendoje apie meilę“ ir daug kitų.

Rimantas Siparis stebino žiūrovus sodriu, malonaus tembro vokalu bei vaidybiniu-psichologiniu aspektu itin kruopščiai išanalizuotais ir perteiktais herojų charakteriais.

LRT archyvuose bei kituose fonduose saugomi Rimanto Sipario įdainavimai. Tą gausią kolekciją sudaro operų arijos, lietuvių liaudies dainos, užsienio bei lietuvių kompozitorių dainos, romansai ir estradinė muzika. Dar ir dabar per radiją galima dažnai išgirsti anksčiau ypač populiarią, specialiai Rimantui Sipariui parašytą Eduardo Balsio ir Vytauto Bložės dainą „Senas jūrininkas“.

Baigęs solisto karjerą, Rimantas Siparis pasirinko operos režisieriaus kelią, pastatė operų Lietuvoje ir užsienyje.

Dainuotos partijos

Mefistofelis, Ch. Gounod „Faustas“
Malūnininkas, A. Dargomyzhsky „Undinė“
Rimvydas, J. Karnavičius „Gražina“
Anželoti, G. Pucinni „Toska“
Borisas Godunovas, M. Mussorgsky „Borisas Godunovas“
Kolenas, G. Pucinni „Bohema“
Galickis, N. Rimsky-Korsakov „Kunigaikštis Igoris“
Greminas, P. Tchaikovsky „Eugenijus Oneginas“
Nilakhanta, L. Delibes „Lakme“
Lodovikas, G. Verdi „Otelas“
Don Bazilijus, G. Rosinni „Sevilijos kirpėjas“
Sparafucile, G. Verdi „Rigoletas“
Pilypas II, G. Verdi „Don Karlas“
Ramfis, G. Verdi „Aida“
Procida, G. Verdi „Sicilijos mišparai“
Tyzenhauzas, B. Dvarionas „Dalia“
Perkūnas, V. Klova „Vaiva“
Saljeris, N. Rimsky-Korsakov „Mocartas ir Saljeris“
Vidūnas, V. Paltanavičius „Kryžkelėje“
Trefų karalius, S. Prokofjev „Meilė trims apelsinams“
Gunaras, V. Klova „Du kalavijai“
Viziris, V. Barkauskas „Legenda apie meilę“
Karabasas, J. Gaižauskas „Buratinas“ ir k. t.

Mefistofelis, Ch. Gounod „Faustas“
Godunovas, M. Mussorgsky „Borisas Godunovas“
Nilakhanta, L. Delibes „Lakme“
Kolenas, G. Puccini „Bohema“

Režisuoti spektakliai

G. Verdi „Rigoletas“, 1976 m.
P. Tchaikovsky „Eugenijus Oneginas“, 1977 m. (Erfurtas, VDR)
G. Rosinni „Sevilijos kirpėjas“, 1979 m.
G. Verdi „Traviata“, 1980 m.
E. Balsys „Kelionė į Tilžę“, 1980 m.
M. Mussorgsky „Borisas Godunovas“, 1982 m.
G. Verdi „Otelas“, 1983 m.
A. Bražinskas „Kristijonas“, 1985 m.
N. Rimsky-Korsakov „Mocartas ir Saljeris“, 1986 m.
P. Tchaikovsky „Pikų dama“, 1987 m. (Buenos Airės, Argentina)
Ch. Gounod „Faustas“, 1988 m. ir k. t.

Vaidmenys kine

1964 m. Marš, marš, tra-ta-ta! (pirmasis lietuviškas spalvotas filmas(pamfletas) - Marinijos atstovas
1969 m. Ave, Vita, rež. Almantas Grikevičius
1980 m. Dičiaus karjera (taip pat ir muzikos atlikėjas), rež. Balys Bratkauskas
1981 m. Amerikietiška tragedija, rež. Marijonas Giedrys

Įvertinimas

1951 m. Stalino premija
1960 m. LSSR valstybinė premija
1964 m. LSSR liaudies artistas