Reunjono nacionalinis parkas

Reunjono nacionalinis parkas
IUCN II kategorija (nacionalinis parkas)
Nacionalinio parko kraštovaizdis
Vieta:	Prancūzija ( Reunjonas)
Artimiausia didesnė gyvenvietė:	Sen Deni
Reunjono nacionalinis parkas
Koordinatės:	21°09′0″ p. pl. 55°30′0″ r. ilg. / 21.15000°š. pl. 55.50000°r. ilg. / 21.15000; 55.50000
Plotas:	1054,7 km²
Įkurtas:	2007 m.
Valdymas:	Prancūzijos nacionaliniai parkai
Vikiteka:	Reunjono nacionalinis parkas
UNESCO	(angl.) (pranc.): 1317

Reunjono nacionalinis parkas (pranc. Parc national de La Réunion) – saugoma gamtos teritorija, apimanti 42 % Prancūzijai priklausančios Reunjono salos Indijos vandenyne. Kartu su buferine zona apima 75 % salos ploto. Įkurtas 2007 m.

Nacionaliniame parke saugomas vulkaninių procesų suformuotas salos paviršius – Sniego kalnas (Piton des Neiges, 3070 m), aktyvus (Piton de la Fournaise, 2632 m), Silao, Salazi, La Gran Šalupo karos, Mafatės kaldera. Nuo kalnų šlaitų krenta kriokliai (žymiausias – Nuotakos Šydo).

Kalnų šlaitus dengia daugiausia drėgnieji atogrąžų miškai. Nors jie buvo smarkiai paveikti žmogaus ir su juo patekusių invazinių rūšių, šie miškai pasižymi didele gamtine įvairove ir endeminėmis rūšimis. Iš 850 parke randamų augalų rūšių 250 yra endeminės. Iš 18 paukščių rūšių, pusė yra endeminės – (Pterodroma baraui), (Circus maillardi), (Lalage newtoni), (Zosterops borbonicus). Įvesta anksčiau išnykusi šikšnosparnių rūšis .

2010 m. Reunjono nacionalinis parkas dėl savo kalnuotų kraštovaizdžių ir išskirtinės gamtinės įvairovės įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą (kaip „Reunjono salos kalnai, karos ir pylimai“). 2016 m. siekta panaikinti nacionalinio parko statusą ir pakeisti į regioninį parką, kad būtų galima plėtoti geoterminę energetiką ir turizmą.

• Iš Kraterio kalno tekanti lava
• Nuotakos Šydo krioklys
• Beljuvo miškas ir krioklys
• Vulkaninė Smėlio (des Sables) lyguma
• Vaizdas nuo Sniego kalno į Salazi karą
• Gran Galė krioklys
• Chameleonas Furcifer pardalis

Šaltiniai

1. Bénard, J.-F.; Braun, E.; Duchemann, C.; Fontaine, I.; Gombert, S.; Maillot, I. (2013). Hoarau, M. (ed.). „“. Plaine des Palmistes: Parc national de La Réunion.
2. [https://archive.today/20170424013642/http://en.reunion.fr/discover/outdoor/natural-spaces/reunion-national-park Archyvuota kopija 2017-04-24 iš Archive.is projekto „Reunion National Park“[. Saint-Paul: Ile de la Reunion Tourisme.
3. Conservation International – Madagascar (2014). „“. Critical Ecosystem Partnership Fund.
4. Bertrand, J. A. M.; Delahaie, B.; Bourgeois, Y. X. C.; Duval, T.; García-Jiménez, R.; Cornuault, J.; Pujol, B.; Thébaud, C.; Milá, B. (April 2016). „The role of selection and historical factors in driving population differentiation along an elevational gradient in an island bird“. Journal of Evolutionary Biology. 29 (4): 824–836.
5. Laramée de Tannenberg, V. (15 June 2016). „Le serpent géothermie refait surface à La Réunion“. Journal de l’Environnement.
6. „La Région ne veut plus du Parc national“. Imaz Press Réunion