Reketės piliakalnis

Reketės piliakalnis
[[Image:|250px]]
Reketės piliakalnis
Koordinatės	56°01′03″š. pl. 21°38′42″r. ilg. / 56.017436°š. pl. 21.645066°r. ilg. / 56.017436; 21.645066
Vieta	Kretingos rajonas
Seniūnija	Imbarės seniūnija
Aukštis	5 m
Plotas	23 x 18 m
Naudotas	I tūkstantmetis (?)
Žvalgytas	1940, 1981, 1992 m
Tirtas	1996 m.
Registro Nr.	12263 / IP2410A /

Reketės piliakalnis, vadinamas Pilale, Pilaliu (registrinis kultūros paveldo objektas: unikalus kodas - 12263, senas naujai išaiškinamų istorijos ir kultūros paminklų sąrašo Nr. IP2410A) – piliakalnis šiaurės rytiniame Kretingos rajono savivaldybės teritorijos pakraštyje, Reketės kaime (Imbarės seniūnija), Blendžiavos dešiniajame krante.

Pasiekiamas iš plento  169  Skuodas–Plungė  ties sankryža su keliu Tuzai–Reketė pasukus į dešinę ir pavažiavus 425 m į pietvakarius iki kryžkelės, joje pasukus į kairę ir pavažiavus 535 m į pietryčius iki lauko keliukų kryžkelės, kurioje pasukus į dešinę ir 290 m pavažiavus į pietvakarius iki sodybos sodo; toliau einama pėsčiomis lauku 380 m į pietryčius.

Piliakalnis

Tai Blendžiavos dešiniojo kranto slėnyje stūksanti moreninė kalva, susiformavusi upei keičiant vagą ir plaunant aplinkines žemes. Ją iš pietų pusės juosia upė, o iš šiaurės – pelkėta pieva.

Kalva pailga šiaurės – pietų kryptimi. Ilgis ties pagrindu – 23 m, plotis – 18 m. Šlaitai nuolaidūs, apie 5 m aukščio. Viršūnė pailga šiaurės – pietų kryptimi, apie 12 m ilgio, nuo 3 iki 6 m pločio, platesnė šiaurinėje pusėje. Gynybinių pylimų ir griovių požymių nesimato.

Teritorijos plotas – 1236 m².

1,3 km į vakarus yra Reketės kapinynas.

Istorija

Kalva natūralios kilmės, vadinama Pilale, rečiau – Pilaliu. Dėl tautosakoje paplitusių pasakojimų apie jos požemiuose paslėptus turtus, ne kartą buvusi kasinėta lobių ieškotojų.

Kaip kultūros paveldo objektą Reketės pilalę 1940 m. išaiškino Vytauto Didžiojo kultūros muziejus.

1993 m. įrašyta į naujai išaiškinamų istorijos ir kultūros paminklų sąrašą kaip archeologinis objektas – Reketės piliakalnis, vad. Pilale (kodas IP2410A).

Vytautas Daugudis Reketės pilalę priskyrė prie miniatiūrinių Lietuvos piliakalnių, o Gintautas Zabiela – prie piliakalnių-slėptuvių, kuriose pavojaus metu slėpdavosi moterys su vaikais ir seniai. Ignas Jablonskis manė, kad tai esąs pilkapis.

Padavimai

• Ant Pilalės senovėje stovėjusi žemaičių pilis, kurios gynėjai kovojo su rusais ir švedais.
• Pilalę supylė į Lietuvą įsiveržę švedai, kurie joje gyveno. Čia buvusios pakastos švedų prisiplėštos brangenybės.
• Pilalėje užkasti Napoleono turtai, jam traukiantis po nesėkmingo 1812 m. žygio į Rusiją.

Tyrimai

1940 m. žvalgė Pranas Baleniūnas (Vytauto Didžiojo kultūros muziejus), 1981 m. – Ignas Jablonskis, 1992 m. – Lietuvos kultūros paveldo mokslinis centras (tyrimų vadovas Vilnius Morkūnas).

1996 m. Povilas Tebelškis (Kultūros paveldo centras) atliko žvalgomuosius archeologinius tyrinėjimus. Jų metu ištirtas 14 m² plotas, kuriame kultūrinio sluoksnio pėdsakų nerasta. Šiaurinėje aikštelės dalyje aptikta ugniavietė, įrengta 1,1 m skersmens ir 0,4 m gylio duobėje, ant kurios dugno aptiktas 5–7 cm storio anglių ir degėsių sluoksnis.

Aplinkiniai piliakalniai
		Mosėdžio piliakalnis 16 km Laivių piliakalnis 8 km	Gintališkės piliakalnis 6,4 km
	Imbarės piliakalnis 5,5 km
	Sauserių piliakalnis 8,5 km Dauginčių piliakalnis 9,3 km Martynaičių piliakalnis 12,5 km	Pakutuvėnų piliakalnis 12 km

Šaltiniai

1. Lietuvos TSR archeologijos atlasas. – Vilnius, 1975. – T. 2. – P. 144, eil. Nr. 630
2. Vytautas Daugudis. I tūkstantmečio pr. m. e. šiaurės Žemaitijos piliakalniai (1. Būdingesnieji piliakalnių bruožai ir jų įtvirtinimai). – Lietuvos TSR Mokslų Akademijos darbai. A serija. – Vilnius, 1986. – T. 2. – P. 31
3. Gintautas Zabiela. Piliakalniai-slėptuvės. – Lietuvos archeologija. – Vilnius, 2001. – T. 21. – P. 407
   Registro ne piliakalniai 2017-01-16 iš Wayback Machine projekto.
4. Ignas Jablonskis. Archeologinės žvalgomosios ekspedicijos po Kretingos, Plungės, Skuodo rajonus ir Būtingę ataskaita, brėžiniai. Kretinga, 1982. – Kultūros paveldo centro paveldosaugos biblioteka. – L. 14
5. Valstybės archeologijos komisijos medžiaga. – Kultūros paveldo centro paveldosaugos biblioteka. – F. 1, ap. 1. – B. 20. – L. 286
6. Vilnius Morkūnas. 1992 m. Kretingos rajono žvalgomosios archeologinės ataskaita. Vilnius, 1995 m. – Kultūros paveldo centro paveldosaugos biblioteka. – F. 28, ap.1. – B. 14. – L. 42
7. Arvydas Asadauskas. Archeologinių paminklų tyrinėjimai Lietuvoje 1996 metais. – Lietuvos istorijos metraštis. 1996 metai. – Vilnius, 1997. – P. 512
8. Povilas Tebelškis. Reketės piliakalnio (IP-2410/A) – Kretingos rj. 1996 m. žvalgomųjų archeologinių tyrimų ataskaita. – Kultūros paveldo centro paveldosaugos biblioteka. – F. 30, ap. 1. – B. 27

Nuorodos

• „Piliakalnis, vad. Pilale, Kretingos r. sav., Imbarės sen., Reketės k.“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras. Nuoroda tikrinta 2017-08-18.
• Valstybės archeologijos komisijos medžiaga. – Kultūros paveldo centro paveldosaugos biblioteka. – F. 1, ap. 1. – B. 20. – L. 280, 282-285, 287 2016-03-05 iš Wayback Machine projekto.
• Gintautas Zabiela. Piliakalniai-slėptuvės 2017-08-18 iš Wayback Machine projekto.