Refrakcinės operacijos eksimeriniu lazeriu

Šį puslapį ar jo dalį reikia pagal . Jei galite, sutvarkykite.

Refrakcinės operacijos - akių chirurgijos rūšis, koreguojanti refrakcijos ydas (trumparegystę, toliaregystę, astigmatizmą) ir gerinanti nekoreguoto (t. y. be akinių ar kontaktinių lęšių) regėjimo aštrumą. Akių lazerinių operacijų (akies lazerinės operacijos) principas yra ragenos paviršiaus gaubtumo pakeitimas eksimeriniu lazeriu, taip keičiant akies optinės sistemos laužiamąją galią ir koreguojant refrakcijos ydas.

Istorija

Nors pirmą kartą eksimerinis lazeris panaudotas žmogaus akyje 1987 m., refrakcinės akies procedūros turi žymiai senesnę istoriją. Pagrindiniai radialinės keratotomijos principai pateikti danų oftalmologo prof. Lans . Rusų oftalmologas S. Fiodorovas modernizavo radialines keratotomijas 1976-aisiais, ir jos ypač išpopuliarėjo devinto dešimtmečio viduryje. Operacija turėjo savo privalumų: palyginti nebrangi, neliečia centrinės skaidrios ragenos zonos. Tačiau gilūs pjūviai susilpnina ragenos audinį, o tai gali sukelti refrakcijos svyravimus dienos bėgyje ir lėtai progresuojančią toliaregystę, nekalbant jau apie sunkias galimų akies traumų pasekmes.

Ragenos pasluoksnė refrakcinė chirurgija prasidėjo su daktaro Jose Ignacio Barraquer darbais 1949 m. Bogotoje, Kolumbijoje . Jis pirmas suprato, kad ragenos laužiamąją galią galima keisti pridedant ar pašalinant ragenos audinio. Pirmosios originalios miopinės keratomilezės buvo atliekamos mikrokeratomu suformavus dalinio ragenos storio (apie 300mkm) lopą, kuris buvo nuimamas, užšaldomas, šlifuojamas kaip kontaktinis lęšis, po to prisiuvamas.

Pastaruoju metu pasaulyje plačiausiai paplitusi refrakcijos ydų korekcija eksimeriniu lazeriu. Neabejotinas lazerio privalumas yra tas, kad audinį galima pašalinti mikronų tikslumu. Operuojant eksimeriniu lazeriu sėkmingai pašalinama ne tik trumparegystė, bet taip pat astigmatizmas, toliaregystė; be to, šis metodas leidžia koreguoti ir didelio laipsnio refrakcijos ydas.

Lazerinės regėjimo korekcijos istorija prasideda su pirmųjų lazerių, taip pat ir eksimerinių, sukūrimu bei išbandymu. IBM sukūrė eksimerinių lazerių technologijas 1976 m. 1982 m. šis lazeris buvo išbandytas ant įvairių medžiagų, taip pat ir biologinių, tokių kaip kaulas ir kremzlės. Dr. Stephen Trokel New York‘e Kolumbijos universitete pirmas išbandė eksimerinį lazerį ant ragenos 1983 m.1985 m. Theo Seiler Vokietijoje panaudojo eksimerinį lazerį pacientui. Jis atliko incizijas ragenoje, panašiai kaip radialinės keratotomijos. Pirmoji PRK procedūra akloje akyje atlikta 1987 m. Kolumbijos universitete. 1988 m. Marguerite McDonald Lousianos universitete atliko pirmą PRK procedūrą matančioje akyje.

LASIK korekcijos metodas buvo sukurtas Kretoje, Vardinannion akių institute gydytojo Ioannio G. Pallikario. Jis panaudojo mikrokeratomą atpjauti lopeliui bei eksimeriniu lazeriu pašalino reikiamą kiekį ragenos audinio. Jis pasiūlė ir terminą LASIK - Laser – in - situ keratomileusis. Akloje akyje LASIK atliktas 1989 m., pirmieji straipsniai pristatyti 1990 m.,1991 m. pirma LASIK procedūra atlikta JAV. 1999 m. pristatytas LASEK metodas, jungiantis PRK bei LASIK operacijų ypatybes.

Pirmoji trumparegystės korekcija eksimeriniu lazeriu Lietuvoje atlikta 2001 m. „Akių lazerinės chirurgijos centre“. Operaciją atliko mikrochirurgas Algimantas Gutauskas.

Eksimeriniu lazeriu atliekamos operacijos

• PRK
• LASIK
• LASEK
• Epi-LASIK
• PTK

PRK – fotorefrakcinė keratektomija – pirmoji eksimeriniu lazeriu atlikta operacija. Ja rekomenduojama koreguoti nedidelio laipsnio trumparegystę bei astigmatizmą. Operacija atliekama vietinėje nejautroje. Specialiu instrumentu nuvalomas paviršinis ragenos sluoksnis – epitelis. Eksimeriniu lazeriu nedidelis kiekis audinio yra pašalinamas nuo priekinio ragenos paviršiaus, todėl šis tampa plokštesnis, ir sumažėja jo laužiamoji galia. Vidutiniškai reikia nugarinti 10mkm audinio 1 dioptrijai (D) trumparegystės koreguoti(5). Po operacijos dedamas kontaktinis lęšis. Lyginant su kita plačiai paplitusia korekcijos operacija – LASIK, PRK pasižymi diskomfortiškesniu pooperaciniu periodu, lėtesniu regėjimo bei darbingumo atsistatymu, nedidele drumstelės ragenoje susiformavimo rizika (iki 3 % atvejų ). Tačiau pooperacinis periodas saugesnis (nėra lopelio dislokacijos tikimybės), mažiau ribojamas fizinis aktyvumas.

LASIK yra akronimas žodžių LAser in-SItu Keratomileusis. Iš graikų kalbos išvertus „in - situ“ reiškia natūralioje vietoje, „kerato“ – ragena, „mileus“ – formos pakeitimas. Šiuo metu tai populiariausia refrakcijos ydų korekcijos lazeriu operacija. Ji atliekama esant įvairaus laipsnio trumparegystei, toliaregystei bei astigmatizmui. Operacija atliekama vietinėje nejautroje. Ant akies uždedamas žiedas, reikalingas akies stabilumui palaikyti ir mikrokeratomu atpjaunamas ragenos lopelis. Jis atverčiamas. Eksimerinis lazeris nugarina reikiamą kiekį ragenos audinio, lopelis guldomas atgal. Lyginant su PRK operacija, LASIK operacijos komfortiškesnis pooperacinis periodas, greitesnis darbingumo bei regėjimo atsistatymas, minimali drumsčių formavimosi rizika

Intra-LASIK – tai LASIK operacija, kurios metu lopelis suformuojamas ne mikrokeratomu, bet femtosekundiniu lazeriu. Tai leidžia atpjauti plonesnį, tolygesnio storio lopelį bei atlikti LASIK operaciją plonesnėse ragenose.

LASEK (Laser – Assisted – Epithelial- Keratomileusis) – lazerinė sub - epitelinė keratomilezė – derina PRK bei LASIK metodų ypatybes. Vietinėje nejautroje skiestu alkoholio tirpalu paveikiamas paviršinis ragenos sluoksnis – epitelis. Jis vientisu sluoksniu atkeliamas naudojant trepano peiliuką. Eksimeriniu lazeriu šalinamas reikiamas koreguoti refrakcijos ydai ragenos audinio kiekis. Epitelio lopelis guldomas atgal ant ragenos paviršiaus. Dedamas kontaktinis lęšis. Palyginus su LASIK operacija, šis metodas pranašesnis tuo, kad išvengiama su lopeliu susijusių problemų, ją galima atlikti plonesnę rageną turintiems pacientams. Tačiau gijimas bei darbingumo atsistatymas yra ilgesnis, didesnis pooperacinis diskomfortas. Lyginant su PRK operacija, faktiškai išvengiama drumstėjimo tikimybės, pooperacinis skausmas panašus ar mažesnis nei PRK, gijimas gali būti kiek lėtesnis .

Epi-LASIK – atliekama taip pat formuojant epitelio lopelį, tačiau tai atliekama mechaniškai naudojant specialų instrumentą – epikeratomą su buku plastiko peiliuku. Eksimeriniu lazeriu koregavus refrakcijos ydą lopelis guldomas atgal ant ragenos. Kadangi nenaudojamas metalinis peiliukas ar alkoholis, išvengiama su lopeliu susijusių komplikacijų ar alkoholio naudojimo sukeltų epitelio ląstelių pokyčių. Akys gyja lėčiau nei po LASIK operacijos.

PTK – fototerapinė keratektomija - taikoma paviršinių ragenos drumstelių šalinimui, atsiradusių po ragenos traumų ar uždegimų. Operacijos eiga panaši kaip PRK operacijos. Vietinėje nejautroje nuvalomas paviršinis ragenos sluoksnis – epitelis. Lazeriu nugarinami pakitę ragenos audiniai. Po operacijos dedamas kontaktinis lęšis.

Kontraindikacijos operacijoms eksimeriniu lazeriu

1. Bendros:

• Jaunesnis nei 18 m. amžiaus
• Nerealūs operacijos rezultatų lūkesčiai
• Nėščios bei krūtimi kūdikius maitinančios moterys
• Ligos, galinčios turėti įtakos gijimui: Autoimuninės (pvz., reumatoidinis artritas, vikligė, dermatomiozitas; Imunodeficito būklės (pvz., ŽIV); Diabetas

2. Akių:

• Nestabili refrakcijos yda
• Keratokonusas
• Akių uždegimas
• Glaukoma
• Katarakta
• Tik viena iš dviejų gerai matanti akis

Korekcijų eksimeriniu lazeriu rezultatai

1. Po PRK operacijos refrakcija ±1,0D pasiekiama 81-96 % akių, o nekoreguotas regos aštrumas ≥0,5 87-98 % akių
2. Po LASIK operacijos refrakcija ±1,0D pasiekiama 90-98,7 % atvejų, o nekoreguotas regos aštrumas ≥0,5 97-100 %
3. Po LASEK operacijos ±0,5D refrakcija nustatoma 81-95 % akių, ±1,0D - 91 % akių, nekoreguotas regos aštrumas ≥0,5 -95,8- 100 % atvejų.
4. Po Epi-LASIK operacijos refrakcija ±1,0D pasiekiama 96- 100 %, nekoreguotas regos aštrumas ≥0,5 90 % atvejų.

Šaltiniai

1. L. Buratto. From keratomileusis to LASIK: A Short History. &Refractive Surgery Today. 2007 Sept; Vol.2(6) p.70-71
2. Ioannis G. Pallikaris. Development of LASIK. Cataract &Refractive Surgery Today. 2007 Sept; Vol.2(6) p.66.
3. Ioannis G. Pallikaris. Development of LASIK. Cataract &Refractive Surgery Today. 2007 Sept; Vol.2(6) p.66.
4. Ioannis G. Pallikaris, Dimitrios S. Siganos. LASIK, 1998 m.
5. N. Goyal. Epi-LASIK: The New Face of Refractive Surgery. Cataract &Refractive Surgery Today. Jan/Feb 2006,Vol.1(1) p.14-15.
6. http://www.lasik.lt/personalas.html
7. Jack J. Kanski „Clinical ophthalmology“, Fourth edition, p.149-150.
8. Jack J. Kanski „Clinical ophthalmology“, Fourth edition, p.149-150.
9. Ghanem VC, Souza GC, Souza DC, Viese JM, Weber SL, Kara-José N. PRK and butterfly LASEK: prospective, randomized, contralateral eye comparison of epithelial healing and ocular discomfort. J Refract Surg. 2008 Jun;24(6):591-9.
10. Bower KS, Weichel ED, Kim TJ. Overview of refractive surgery. Am Fam Physician. 2001 Oct 1;64(7):1183-90.
11. Resch M, Szentmáry N, Nagy ZZ, Czumbel N. Comparison of results of photorefractive keratectomy and laser in situ keratomileusis in the treatment of hyperopia using a flying spot eximer laser. Orv Hetil. 2004 Mar 14;145(11):573-8.
12. Liu Z, Wang L, Xu X, Cheng Z, Zhou F, Li J. Long-Term Prospective Follow-Up Study of Myopic Photorefractive Keratectomy. Ophthalmologica. 2008 Sep 1;222(6):386-390.
13. Hassan Hashemi et al. Laser epithelial keratomileusis (LASEK) for myopia in patients with thin cornea. Arch Iranian Med 2004; 7 (2): 98 – 103
14. Bower KS, Weichel ED, Kim TJ. Overview of refractive surgery. Am Fam Physician. 2001 Oct 1;64(7):1183-90.
15. Tantayakom T, Lim JN, Purcell TL, Nalgirkar A, Cheng L, Schanzlin DJ. Visual outcomes after wavefront - guided laser in situ keratomileusis with and without iris registration. J Cataract Refract Surg. 2008 Sep;34(9):1532-7.
16. J. Rooij1, C. J. Tilburg, van1, H. M. Nouhuys, van1 and W. H. Beekhuis1 Lasek versus PRK: A Randomised Study on Pain Perception, Patient Satisfaction and Outcome Invest Ophthalmol Vis Sci 2003.
17. Hashemi Hassan, Fotouhi Akbar, Foudazi Hamid, Sadeghi Navid, Payvar Saeed. Prospective, randomized, paired comparison of laser epithelial keratomileusis and photorefractive keratectomy for myopia less than -6.50 diopters. Journal of refractive surgery 2004, vol. 20, no3.
18. Hassan Hashemi et al. Laser epithelial keratomileusis (LASEK) for myopia in patients with thin cornea. Arch Iranian Med 2004; 7 (2): 98 – 103
19. Epi-LASIK yields high satisfaction in patients with moderate to high myopia.