Ramkhamhaengas

Ramkhamhaengas (taj. พ่อขุนรามคำแหงมหาราช arba Pho Khun Ram Khamhaeng) g. apie 1237–1247 m. – m. 1298 m.) – karalius, karaliaus Šrindraditijo ir karalienės Suang (Nang Suang) jauniausias sūnus. Jo valdymo metais buvo sukurtas tajų raštas, o Theravados budizmas tapo karalystės valstybine religija.

Ramkhamhaengas taj. พ่อขุนรามคำแหงมหาราช
Tailandas Tailandas Sukotajaus karalius
Ramkhamhaengo paminklas Sukotajuje, Tailandas.
Visas vardas	Pho Khun Ram Khamhaeng
Gimė	apie 1237–1247 m.
Mirė	1298 m.
Tėvas	Šrindraditijas
Motina	Karalienė Suang
Vaikai	Lertajus
Valdė	1279–1298 m.
Pirmtakas
Įpėdinis	Lertajus

Gyvenimas ir valdymas

Jaunystės metai

Jo tėvas buvo princas Bangklanghao (Bang Klang Hao), kuris valdė šalį pasivadinęs karaliumi Šrindraditijas, motina karalienė Suang. Jis turėjo du vyresnius brolius ir dvi seseris. Vyriausias brolis mirė vaikystėje, o antrasis, princas , paveldėjo sostą po tėvo mirties. Brolis valdė labai trumpai ir po mirties sostą paveldėjo Ramkhamhaengas.

Vardo kilmė

Būdamas 19 metų, kartu su tėvu, jis dalyvavo užimant khmerų valdomą Sukotajų, nuo kurio ir prasidėjo nepriklausomybė. Už heroizmą jam buvo suteiktas „Phra Ram Khamhaeng“ vardas arba tiesiog „Rama“ (drąsus). Šalį valdant broliui, Ramkhamhaengui buvo patikėta valdyti Si-Satčanalajų.

Valdymo metai

Istorikas Tri Amattayakun (taj. ตรี อมาตยกุล) mano, kad Ramkhamhaengas buvo karūnuotas 1279 m., nes tais metais karalius Sukotajuje pasodino (Arenga pinnata). Tais laikais egzistavo tradicija – karūnavimo dieną pasodinti cukrinę palmę, kas simbolizavo, kiek aukštas bus medis, toks sėkmingas bus valdymas.

Valdant Ramkhamhaengui karalystės klestėjo. Užkariaudama tajų armija, šalies teritoriją praplėtė nuo Lampango, Frė ir Nano šiaurėje iki pietuose, nuo Fitsanuloko ir Vientiano rytuose iki monų miestų–valstybių Mianmare. Be to jis gerai sugyveno su kaimynais: , miestais-valstybėmis: Čiangmajumi ir Fajajo, kurio valdovo žmoną, pagal padavimą, jis suviliojo.

1282 m. pas Ramkhamhaengą buvo atvykusi delegacija iš Mongolų imperijos ir pasirašyta draugystės bei prekybos sutartis su Juan dinastija. Taip Ramkhamhaengas sužinojo kaip gaminama keramika. Jo valdymo metais buvo sukurtas taju raštas ir alfabetas (Lai Sue Thai), kuris rėmėsi sanskritu, pali ir granta. Iki tol buvo naudojamas khmerų raštas. Karalius norėjo, kad tajų kalba ir tauta būtų laisvi nuo monkų ir khmerų įtakos. Jis pakeitė ir pritaikė egzistavusius simbolius užrašyti tajų kalbai. Šis jo alfabetas yra beveik toks pat, koks dabar naudojamas Tailande.

Mirtis

Pagal kinų kroniką, Ramkhamhaengas mirė 1298 m. ir sostą paveldėjo jo sūnus, princas Lertajus. Kituose šaltinuose minima, kad jis 1314 m. dar buvo gyvas ir pristatė savo anūką Vareru (Wareru) su Pračaosenatangmino (Prachao Sen Mttang Min) titulu, kaip vasalą, Pego karaliui. Princas tvirtino, kad karalius mirė 1317 m.

Išnašos

1. Karalius Ramkhamhaengas 2016-03-04 iš Wayback Machine projekto.

Ramkhamhaengas Gimė: ? Mirė: 1279 m.
Karališkieji titulai
Prieš tai:	1279-1298 m.	Po to: Lertajus

Nuorodos

• Didysis Ramkhamhaengas rus.
• Sukotajaus karalystės istorija 2010-09-26 iš Wayback Machine projekto. rus.