Radonas Rn Periodinė grupė Inertinės dujosAtomo numeris 86Išvaizda Atomo savybėsAtominė masė Molinė masė 222 а m v g mol

Radonas (Rn)

Periodinė grupė	Inertinės dujos
Atomo numeris	86
Išvaizda	?
Atomo savybės
Atominė masė (Molinė masė)	[222] а.m.v. (g/mol)
Atomo spindulys	134 pm
Jonizacijos energija (pirmas elektronas)	1037 kJ/mol (eV)
Elektronų konfigūracija	[Xe] 4f¹⁴ 5d¹⁰ 6s² 6p⁶
Cheminės savybės
Kovalentinis spindulys	220 pm
Jono spindulys	? pm
Elektroneigiamumas	0,08989 (pagal Polingą)
Elektrodo potencialas	?
Oksidacijos laipsniai	?
Termodinaminės savybės
Tankis	0,00973 g/cm³
Šiluminė talpa	? J/(K·mol)
Šiluminis laidumas	0,00364 W/(m·K)
Lydymosi temperatūra	202 K
Lydymosi šiluma	2,9 kJ/mol
Virimo temperatūra	211,4 K
Garavimo šiluma	16,4 kJ/mol
Molinis tūris	0,00 cm³/mol
Kristalinė gardelė
Kristalinė gardelė	?
Gardelės periodas	? Å

Radonas – cheminis periodinės elementų lentelės elementas, žymimas Rn, eilės numeris 86, tauriosios inertinės dujos.

Pavadinimo kilmė

Radono pavadinimas susijęs su radžiu – tai radioaktyviosios dujos, kurios dažnai atsiranda kaip radžio skilimo produktas. Laikoma, kad 1900 m. radoną atrado Vokietijos chemikas F. Dornas, tačiau jau 1899 m. tyrinėdamas torio preparatus, anglų mokslininkas E. Rezerfordas nustatė, kad jie į orą skleidžia iki tol nežinomą radioaktyvią medžiagą.

Savybės

Vienas rečiausių Žemės cheminių elementų. Bespalvės, bekvapės, labai sunkios, švytinčios tamsoje dujos. Žinomi 34 radono izotopai. Išgaunamas iš dujų mišinio pašalinant chemiškai aktyvias medžiagas, vėliau atskiriant azotą ir kitas inertines dujas. Atšaldytas skystėja ir virsta bespalviu skysčiu, kuris žemesnėje nei – 71 °C laipsnio temperatūroje tampa geltonas, o žemesnėje nei – 180 °C laipsnių temperatūroje oranžiniai raudonas. Labai maži radono kiekiai yra gamtiniuose vandenyse. Iš statybinių medžiagų kaupiasi patalpose. Radonas ir jo skilimo produktai mažina leukocitų kiekį kraujyje, ardo kaulų čiulpus, gali sukelti spindulinę ligą.

Naudojimas

Naudojamas medicinoje, taip pat uranui ir toriui rasti, požeminiuose dujotiekiuose nustatyti dujų nuotėkiui, dujokaukėms tikrinti. Radono koncentracijos dinamika požeminiuose vandenyse gali būti naudojama prognozuoti galimus žemės drebėjimus.

Šaltiniai

Danutė Kimtienė. Radonas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIX (Pre-Reu). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2011. 427 psl.

Vikižodynas

[1] Danutė Kimtienė. Radonas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIX (Pre-Reu). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2011. 427 psl.