Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna

Šiam straipsniui ar jo daliai .
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami su šaltiniais.

Arakaniečiai

Gyventojų skaičius	2 744 000
Populiacija šalyse	Mianmaras, Bangladešas
Kalba (-os)	mjanmų
Religijos	budizmas (Theravados)
Giminingos etninės grupės	bamarai, tibetiečiai, kajinai ir pan.

Arakaniečiai arba rachinai (mjan. ရခိုင်လူမျို = ra khuing lu myui) – etninė grupė, gyvenanti Mianmare ir Bangladeše. Jie koncentruojasi istoriniame Arakano regione, kuris apima Mianmaro Rachinų valstiją ir Bangladešo Čitagongo sritį. Mianmare sudaro apie 4 % šalies gyventojų. Bangladeše arakaniečiai dar vadinami mogh, magh ir marma.

Arakaniečiai kalba mjanmų kalbos dialektu, tačiau dėl skirtingos nei mjanmai tapatybės ir istorijos laikomi atskira etnine grupe. Svarbiausias jų dialekto požymis – išlaikytas garsas /r/, kuris standartinėje mjanmų kalboje tariamas kaip /j/.

Kilmė ir istorija

Pagrindinis straipsnis – Arakano karalystė.

Pagal liaudies tradiciją ir tam tikrus nacionalistų teiginius, arakaniečiai laikomi seniausiais krašto gyventojais, jau IV tūkst. pr. m. e. sukūrusiais Arakano karalystę. Tačiau lingvistiniai ir istoriniai tyrimai parodo, jog kaip etninė grupė arakaniečiai formavosi tik nuo X a. Tuomet dabartinių mjanmų protėviai užkariavo Iravadžio slėnį, perėjo Arakano kalnagūbrį ir apgyvendino . Iki tol čia gyveno nežinomos kilmės induizuota tauta, kuri susimaišė su naujaisiais ateiviais, perėmė jų kalbą.

Nuo to laiko arakaniečiai vystėsi izoliuotai nuo mjanmų ir perėmė valdymą Arakano karalystėje: čia egzistavo Lemro ir Mrauku laikotarpiai, sietini su vienu didžiausių Arakano suklestėjimų. Tuo metu arakaniečiai garsėjo kaip piratai, siaubę Bengalijos įlankos pakrantes, o jų sausumos armijos buvo nužygiavę iki Dakos. Nuo XVII a. vidurio šiaurinė arakaniečių teritorijų dalis atiteko Bengalijai, ir istorinis kultūrinis regionas buvo padalintas į dvi dalis – šiaurinę ir pietinę. Nuo tada jos vystėsi atskirai.

Bengalijoje prasidėjo jų nutautinimo procesas ir greitas musulmonų bengalų apgyvendinimas, kuris tęsiasi iki šiol. Čia arakaniečiai yra vadinami magh, marma.

Pietiniai arakaniečiai nepriklausomybę išlaikė iki 1784 m., kai mjanmų Konbaungų dinastijos armija užpuolė Arakano sostinę Mrauku. Invazija nulėmė pietinės istorinio Arakano dalies prijungimą prie Mianamaro. Tuo metu iš šalies buvo išvežta daugybė meno kūrinių, sugriauta architektūros paminklų, išžudyta vietos gyventojų, didelė dalis jų paversti vergais ir išvežti į Iravadžio slėnį. Arakaniečiams pradėjus partizaninį pasipriešinimo judėjimą, jis sukėlė įtampą tarp Britų Indijos ir tuometinio Mianmaro. 1826 m. įvykus Pirmajam anglų-Mianmaro karui, arakaniečių teritorijos atiteko Britų Indijai. Po Birmos nepriklausomybės paskelbimo 1948 m. Arakanas tapo Mianmaro dalimi. Arakaniečių separatizmas vis dar egzistuoja, ir 1974 m. buvo pasiektas Rachinų valstijos sukūrimas.

Kultūra

Dauguma arakaniečių yra budistai, išpažįstantys Theravados atšaką. Tuo ir savo kalba jie skiriasi nuo Arakano musulmonų rohinjų.

Etniniai pogrupiai Mianmare

Oficialiai Mianmaro vyriausybė arakaniečius pripažįsta kaip vieną iš aštuonių „“, ir ją oficialiai sudaro 7 etnianiai pogrupiai:

Tikrieji rachinai
Kameinai (kamein)
Keu (kew)
Mji (myi)
Daingnetai (daingnet)
Maramagjai (maramagyi)
Mro