Puruša sūkta

Puruša sūkta (skr. पुरुष सूक्तम् = IAST: puruṣa sūktam) – vienas plačiausiai nagrinėjamų indų šventųjų tekstų rinkinio – Rigvedos – himnų. Yra 10-ojoje mandaloje, pažymėtas 90-uoju numeriu. Priskiriamas rišiui Narajanai.

Himną sudaro 16 posmų: 15 skambančių anuštubho metru ir paskutinis – trištubhu. Taip pat yra ir kita „Puruša sūktos“ versija, kurią sudaro 24 posmai, kurių dalis skirta rišiui Narajanai.

Himne aprašomas kosminio pirmažmogio Purušos aukojimo ritualas. Himno pradžioje (1-4 posmai) Puruša apibūdinamas kaip uždengęs visą Žemę, esąs viskuom, iš jo viskas kilę. Toliau (5-6) aprašomas Purušos aukojimo ritualas (), kurį atlikę dievai, ir rišiai. Vėliau himne pasakojama, kaip iš Purušos radosi įvairūs gyvūnai, šventosios giesmės, iš skirtingų Purušos kūno dalių atsirado varnos (luomai): iš burnos – brahmanai, iš rankų – kšatrijai, iš šlaunų – vaišijai ir iš pėdų – šudros. Paskutiniuose posmuose aprašyta kaip iš Purušos radosi kosminiai elementai.

Puruša sūkta laikoma pirmuoju indų tekstu, kuriame apibrėžtos skirtinga hinduistų socialinė hierarchija.

Tekstas

Originalas (transliteracija): sahasraśīrṣā puruṣaḥ sahasrākṣaḥ sahasrapāt | sa bhūmiṃ viśvato vṛtvāty atiṣṭhad daśāṅgulam || puruṣa evedaṃ sarvaṃ yad bhūtaṃ yac ca bhavyam | utāmṛtatvasyeśāno yad annenātirohati || etāvān asya mahimāto jyāyāṃś ca pūruṣaḥ | pādo 'sya viśvā bhūtāni tripād asyāmṛtaṃ divi || tripād ūrdhva ud ait puruṣaḥ pādo 'syehābhavat punaḥ | tato viṣvaṅ vy akrāmat sāśanānaśane abhi || tasmād virāḷ ajāyata virājo adhi pūruṣaḥ | sa jāto aty aricyata paścād bhūmim atho puraḥ || yat puruṣeṇa haviṣā devā yajñam atanvata | vasanto asyāsīd ājyaṃ grīṣma idhmaḥ śarad dhaviḥ || taṃ yajñam barhiṣi praukṣan puruṣaṃ jātam agrataḥ | tena devā ayajanta sādhyā ṛṣayaś ca ye || tasmād yajñāt sarvahutaḥ sambhṛtam pṛṣadājyam | paśūn tāṃś cakre vāyavyān āraṇyān grāmyāś ca ye || tasmād yajñāt sarvahuta ṛcaḥ sāmāni jajñire | chandāṃsi jajñire tasmād yajus tasmād ajāyata || tasmād aśvā ajāyanta ye ke cobhayādataḥ | gāvo ha jajñire tasmāt tasmāj jātā ajāvayaḥ || yat puruṣaṃ vy adadhuḥ katidhā vy akalpayan | mukhaṃ kim asya kau bāhū kā ūrū pādā ucyete || brāhmaṇo 'sya mukham āsīd bāhū rājanyaḥ kṛtaḥ | ūrū tad asya yad vaiśyaḥ padbhyāṃ śūdro ajāyata || candramā manaso jātaś cakṣoḥ sūryo ajāyata | mukhād indraś cāgniś ca prāṇād vāyur ajāyata || nābhyā āsīd antarikṣaṃ śīrṣṇo dyauḥ sam avartata | padbhyām bhūmir diśaḥ śrotrāt tathā lokāṃ akalpayan || saptāsyāsan paridhayas triḥ sapta samidhaḥ kṛtāḥ | devā yad yajñaṃ tanvānā abadhnan puruṣam paśum || yajñena yajñam ayajanta devās tāni dharmāṇi prathamāny āsan | te ha nākam mahimānaḥ sacanta yatra pūrve sādhyāḥ santi devāḥ ||

Lietuviškas vertimas: Puruša tūkstantagalvis, tūkstantakis, tūkstantpėdis Jis Žemę užvėręs visokeriopai valdė dešimt pirštų Puruša išties gi visa tai, kas buvo, ir tai, kas bus Ir Viešpatis nemirtingumo, maistu perauga kadangi Tokia didi jo didenybė, bet Puruša dar didingesnis Jo ketvirtis – būtybės visos, trys ketvirtosios jo – nemirtingumas danguje Trim ketvirčiais stačiai pakilo Puruša, vienas jo ketvirtis vėl buvo čia Visurlinkai jis išžengė iš ten, pas tą, kursai valgąs ir nevalgąs [jis žengė] Iš jo užgimus visvaldystė, o iš visvaldystės – Puruša [užgimęs] Jis gimęs viršijo iš užnugario Žemę, paskui – iš priekio Kuomet dievai per Purušą-liejimą ištįso auką Pavasaris jo buvo sviestas, vasara – kuras, ruduo – tai nuliejimas Tą auką šiauduose apšlakstė jie, Purušą, užgimusį pirmiausiai Dievai juo paaukojo, ir kurie rišiai Iš tos aukos pilnai aukotos suneštas raibas sviestas Gyvius tuos sukūrė vėjinius, laukinius, ir kurie naminiai Iš tos aukos pilnai aukotos giesmės, gaidos yra užgimę Giesmė skanduota gimusi iš tos, malda iš tos užgimus Iš jos arkliai yr‘ gimę, ir tie, pas ką dantų abi eili Galvijai gi užgimė iš jos, iš jos ožkos ir avys gimė Kai išdalino Purušą, kiek pakeitė jie kartų? Burna kas jo? Kas dvi ranki? Kas šlaunim ir pėdom jo vadinas? Brahmanas burna jo buvo, ranki dvi – sukurtas kariūnas Jo dvi šlauni – tasai, kuris vaišijas, iš pėdų šudra gimė Mėnulis išu mentos yr‘ gimęs, iš akies Saulė gimė Iš burnos Indra ir Agnis, iš kvėpavimo jo vėjas gimė Iš bambos padangė buvo, iš galvos susiverpė dangus Iš dviejų pėdų – Žemė, šalys – iš ausies; pasaulius šitaip surikiavo [jie] Septyni jo buvo aptvarai, trissyk septynios malkos kurtos Dievai kai auką besitempdami pririšo Purušą-gyvūną [Su] auka auką dievai aukojo, tokie gi buvo pirmykščiai papročiai Tos didenybės skliautan tikrai gi seka, kur pirmieji Sadhjai, esantys dievais

Taip pat skaitykite

• Hiranjagarbha
• Nasadyja sūkta

Nuorodos

• Puruša sūktos atlikimas