Pučiamieji priebalsiai

Pučiamieji priebalsiai, arba frikatyviniai priebalsiai (lot. fricare 'trinti'), spirantai – priebalsiai, susidarantys siauru kanalu leidžiant orą tarp dviejų vienas arti kito esančių kalbos padargų. Šiuo atveju gali būti priartinta apatinė lūpa prie viršutinių dantų, kaip tarinat [f], užpakalinė liežuvio dalis prie minkštojo gomurio, kaip tarinat [x], arba liežuvio šonai prie krūminių dantų, kaip tariant valų kalbos priebalsį [ɬ].

Ypatingas pučiamųjų pogrupis – sargieji priebalsiai (sibiliantai, stridentai). Tariant sargųjį priebalsį oras taip pat leidžiamas siauru kanalu, bet drauge liežuvis išriečiamas išilgai, kad oras išeitų pro dantų kraštus. Sargiųjų priebalsių pavyzdys – [s], [z], [ʃ], [ʒ].

TFA sąrašas

Tikėtina, kad esama daugiau aspiruotųjų, murmamųjų ir sunosintų pučiamųjų nei parodyta lentelėje. ⟨s̄ ṣ ŝ⟩ – ne TFA žymėjimas.

	abilūpiniai	lūpų dantiniai	liežuvio dantiniai	tarpdantiniai	dantiniai	dantų alveoliniai	alveoliniai	postalveoliniai	palataliniai retrofleksiniai	gomuriniai	liežuvėliniai	faringaliniai	glotaliniai
vidurio nesargieji	ɸ β	f v fʰ vʱ	θ̼ ð̼	θ̟ ð̟ (θ̪͆ ð̪͆)	θ ð	θ̠ ð̠	θ͇ ð͇ (laminaliniai) ɹ̝̊ ɹ̝ (apikaliniai)	ɹ̠̊˔ ɹ̠˔	ç ʝ (laminaliniai) ɻ̝̊ ɻ̝ (apikaliniai)	x ɣ xʰ ɣʱ	χ̝ ʁ̝	ħ̝ ʕ̝	h̝ ɦ̝
šoniniai pučiamieji					ɬ̪ ɮ̪		ɬ ɮ ɬʰ ɮʱ	ɬ̠ ɮ̠	𝼆 ʎ̝ (laminaliniai) ꞎ ɭ˔ (apikaliniai)	𝼄 ʟ̝
laminaliniai sargieji					s̻̪ z̻̪	s̄ z̄ (s̟ z̟)	s͇ z͇ s͇ʰ z͇ʱ	s̠ z̠ (s̻̠ z̻̠) ʃ̻ ʒ̻ (palataliniai alveoliniai) ŝ ẑ (ʆ ʓ) (sprogstamieji)	ɕ ʑ ɕʰ ʑʱ
apikaliniai sargieji					s̺̪ z̺̪		s̺ z̺	ṣ ẓ (s̺̠ z̺̠) ʃ̺ ʒ̺ ʃʰ ʒʱ	ʂ ʐ ʂʰ ʐʱ
pučiamieji virpamieji							r̝̊ r̝				ʀ̝̊ ʀ̝	ʜ ʢ
pučiamieji vienadūžiai							ɾ̞̊ ɾ̞
sunosinti pučiamieji	ɸ̃ β̃	f̃ ṽ			θ̃ ð̃		s̃ z̃	ʃ̃ ʒ̃					h̃

Išnašos

1. Lodge, Ken (2009). A Critical Introduction to Phonetics. New York: Continuum International Publishing Group. p. 36. ISBN .
2. Ladefoged, Peter; Maddieson, Ian (1996). The Sounds of the World’s Languages. Oxford: Blackwell. .
3. „Glossary“. cc.umanitoba.ca. Nuoroda tikrinta 2024-08-10.