Prystovai

Prystovai
Kaimo vaizdas iš pietryčių pusės
Prystovai
55°57′18″š. pl. 21°34′05″r. ilg. / 55.955°š. pl. 21.568°r. ilg. / 55.955; 21.568 (Prystovai)
Apskritis	Klaipėdos apskritis
Savivaldybė	Kretingos rajono savivaldybė
Seniūnija	Kūlupėnų seniūnija
Gyventojų (2021)	12
Vietovardžio kirčiavimas (2 kirčiuotė) Vardininkas: Prystõvai Kilmininkas: Prystõvų

Prystovai – kaimas Kretingos rajono savivaldybės rytinėje dalyje, 5 km į rytus nuo Kūlupėnų, Minijos dešiniajame krante, prie santakos su Mišupe.

Geografija

Prystovų senosios kapinės

Kaimo žemės plyti dešiniajame Minijos krante ir abipus jos dešiniojo intako Mišupės. Šiauriniu pakraščiu praeina kelias, jungiantis kaimą su seniūnijos administraciniu centru Kūlupėnais. Kitas, retai naudojamas keliukas, veda link Šateikių geležinkelio stoties. Ties Prystovais Minijos upė daro platų vingį, kurio slėnyje stūkso nenaudojamos kaimo kapinės su koplytėle ir dviem kaltiniais kryžiais. Priešingame Minijos krante aukštumos skardyje atsiveria . Kita Minijos pakrantės atodanga atsidengusi kaimo pietvakariniame pakraštyje, Minijos ir Mišupės santakos aukštumoje, vadinamoje Pilale. Manoma, kad čia seniau stūksojo piliakalnis, kuri Minija nuplovė. Vakariniame, šiaurės vakariniame ir šiauriniame kaimo pakraštyje abipus Mišupės auga miškai. Į rytus nuo kaimo praeina administracinė riba tarp Kretingos ir Plungės rajonų savivaldybių. Ties šiauriniu pakraščiu praeina geležinkelis Vilnius–Klaipėda. Prystovai vakaruose ribojasi su Sauseriais, šiaurėje – Stropeliais, rytuose – Bulikais. Pietuose Minijos upė kaimą skiria nuo Cigonalių, o pietvakariuose – nuo Dauginčių.

Istorija

Vaizdingos Minijos ir Mišupės santakos pakrantės nuo seno traukė žmones. Kaime išlikęs kapinynas liudija, kad pirmieji gyventojai čia apsigyveno priešistoriniais laikais.

Prystovų kaimas susiformavo XVI a., po valakų reformos. Jis priklausė Kartenos parapijai ir dvarui. 1846 m. jame buvo 14 dūmų,. o 1861 m. – vandens malūnas, 15 kiemų ir 127 gyventojai. Panaikinus baudžiavą, 1870 m. išperkamuosius mokesčius už žemę grafui Pliateriui mokėjo 65 valstiečiai.

Per kaimą eina vadinamas kelias. Pasakojama, kad jį supylė Napoleono kareiviai, siekdami sujungti Plungės–Kretingos ir Kretingos–Salantų kelius.

Nuo XIX a. vidurio kaimas priklausė Aleksandravo, o tarpukariu – . 1923 m. jame buvo 23 sodybos, kurios tarpukariu išskaidytos į vienkieminius ūkius. Prieš II pasaulinį karą ant Mišupės stovėjo du vandens malūnai. Dauboje netoli santakos su Minija grūdus malė K. Domarkas, pravardžiuojamas Daubiniu, o arčiau Stropelių kaimo – malūninkavo Vengalis.

Apie 1925 m. duris atvėrė Prystovų pradžios mokykla. Jos vedėja dirbo Izabelė Maurukaitė, kurią 1928 m. pabaigoje pakeitė Marija Vinčienė.1930 m. mokykla buvo perkelta į seniūnijos centrą Stropelius.

1940–1952 m. įvykių sūkuryje atsidūrė ne vienas prystoviškis. 1941 m. balandžio mėn. buvo suimtas ir NKVD Kretingos areštinėje kalinamas ir kankinamas Antanas Jonauskas, bet kaltės neįrodžius po kiek laiko išleistas į laisvę. Po karo jis vėl neįtiko valdžiai ir 1948 m. buvo ištremtas į Sibirą, o jo sodybą stribai nugriovė. Iš viso 1948–1951 m. iš Prystovų buvo ištremtos 6 šeimos (19 žmonių). Dalis prystoviškių po karo įstojo į partizanų gretas.

1950 m. Prystovų kaimas tapo Salantų, o 1959 m. – Kretingos rajono dalimi. Prijungus šalia buvusio ir pokariu sunaikinto Puidogalio kaimo žemes, Prystovai atsidūrė pačiame Kretingos ir Plungės rajonų paribyje, toli nuo svarbesnių kelių ir centrų.

Etimologija

Yra dvi kaimo pavadinimo kilmės versijos:

• Viena aiškina, kad kaimas buvęs pristovo valda. Pristovais Lietuvoje iki XVI a. vidurio buvo vadinami valsčiaus dalies (pristovystės) valdytojai, skiriami iš pasiturinčių valstiečių ar smulkiųjų bajorų. Jie varė valstiečius atlikti prievolių, juos atstovavo ir ginė jų reikalus.

• Kita versija remiasi lenkiška vardo forma Przystancy. Pasak jos, seniau per kaimą ėjęs svarbus kelias iš Plungės į Salantus, kurio pusiaukelėje buvusi pastatyta keliauninkams skirta stotis – užvažiuojamieji namai. Prie tos stoties išaugęs kaimas ir buvęs pavadintas Prystovais.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
1863–1915 m.	Aleksandravo seniūnija, Kartenos valsčius, Telšių apskritis
1919–1940, 1941–1944 m.	, Kartenos valsčius, Kretingos apskritis
1940–1941, 1944–1950 m.	Stropelių apylinkė, Kartenos valsčius, Kretingos apskritis
1941–1944 m.	, Kartenos valsčius, Kretingos apskritis
1950–1954 m.	Stropelių apylinkė, Salantų rajonas
1954–1959 m.	Kūlupėnų apylinkė, Salantų rajonas
1959–1995 m.	Kūlupėnų apylinkė, Kretingos rajonas
1995–2009 m.	Kūlupėnų seniūnija, Kretingos rajono savivaldybė
nuo 2009 m.	3-oji Kūlupėnų seniūnaitija, Kūlupėnų seniūnija, Kretingos rajono savivaldybė

Gyventojai

Demografinė raida tarp 1861 m. ir 2021 m.
1861 m.	1902 m.	1923 m.^sur.	1959 m.^sur.	1970 m.^sur.	1979 m.^sur.	1989 m.^sur.	2001 m.^sur.	2011 m.^sur.	2021 m.^sur.
127	87	157	105	103	60	18	14	11	12
Demografinės raidos histograma

Žymūs žmonės

Gimė

• Stasys Jonauskas (1926–1953 m.), LLA Žemaičių apygardos Kardo rinktinės štabo viršininkas, kuopos vadas.

Kultūros paveldas

• Piliakalnio vieta, vadinama Pilimi, Pile, Pilale, Dyburio pilale.
• Kapinynas, vadinamas Milžinkapiu (VIII–XII a.).
• Senosios kapinės, vadinamos Maro kapeliais (XVI a. – XX a. pr.).
• Akmuo su dubeniu.
• Akmuo – Čerauninko kūlis.
• Akmuo – Didysis kūlis.
• Akmuo – Žalčio kūlis.
• Senųjų kapinių koplytėlė su 2 ornamentuotais kryželiais.

Šaltiniai

1. Registrų centras, tikrinta 2016-08-13.
2. Michał Gadon. Opisanie powiatu Telszewskiego w gubernii Kowieńskiej w dawnem Xięstwie Żmujdzkiem położonego. – Wilno, 1846. – S. 172 (Przystancy)
3. Дмитрий Афанасьев. Материалы для географіи и статистики Россіи. Ковенская губернія . – С-Петербургъ, 1861. – Т. 4. – С. 739
4. Списокъ мировыхъ участковъ и волостей Ковенской губерніи: Составленъ в 1870 году. – C. 82
5. Lietuvos apgyventos vietos. – Kaunas, 1925. – P. 114
6. Švietimo darbas – 1929. – Nr. 1. – P. 92
7. Švietimo darbas – 1930. – Nr. 10. – P. 492
8. 1941-1952 metų Lietuvos tremtiniai. – Vilnius. – T. 1. – P. 429–431, 437, 444
9. Алфавитный списокъ населенныхъ мѣстъ Ковенской губерніи. – Ковна, Тіпографія Губернскаго Правленія, 1903.
10. Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
11. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
12. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
13. Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
14. Klaipėdos apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
15. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
16. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.
17. Lietuvos TSR kultūros paminklų sąrašas. – Vilnius, 1973. – P. 669

Nuorodos

• Valstybės archeologijos komisijos medžiaga
• Koplytėlė su 2 ornamentuotais kryželiais, Marijos, nežinomo šventojo ir Nukryžiuotojo skulptūromis: Kultūros vertybių registras
• Akmuo, vad. Čerauninko kūlis: Kultūros vertybių registras
• Prystovų Čerauninko kūlis: Kretingos krašto enciklopedija
• Prystovų k. senosios kapinės: Kultūros vertybių registras

Aplinkinės gyvenvietės
	Nasrėnai – 5 km	SALANTAI – 11 km Stropeliai	Sėleniai – 5 km ŠATEIKIAI – 7 km
	Sauseriai KŪLUPĖNAI – 5 km		Bulikai Papieviai – 3 km
	Dauginčiai – 2 km KARTENA – 8 km	Cigonaliai – 1 km	Dyburiai – 3 km Aleksandravas – 5 km