Pružãnai blrs Пружаны rus Пружаны miestas pietvakarių Baltarusijoje 89 km į šiaurės rytus nuo Bresto prie Muchaveco išta

Pružãnai (blrs. Пружаны, rus. Пружаны) – miestas pietvakarių Baltarusijoje, 89 km į šiaurės rytus nuo Bresto, prie Muchaveco ištakų. Rajono centras. Per miestą eina Bresto–Lydos plentas. Statybinių medžiagų, lengvoji, maisto pramonė.

Pružanai blrs. Пружаны, rus. Пружаны

Pružanų rūmai

Pružanai 52°33′29″š. pl. 24°27′25″r. ilg. / 52.558°š. pl. 24.457°r. ilg. / 52.558; 24.457 (Pružanai)

Laiko juosta: ()

Valstybė	Baltarusija
Sritis	Bresto sritis
Rajonas	Pružanų rajonas

Gyventojų (2022)	18 978

Istorija

1433 m. minimas LDK Pružanų valsčius, 1487 m. – pati gyvenvietė.XVI a. priklausė Italijos karalienei Bona Sforcai. XIX a. buvo Gardino gubernijos Pružanų apskrities centras.1926–1939 m. veikė Pružanų valsčius, 1934 m. balandžio 18 d. dvi jo gyvenvietės perduotos Pružanų miestui.

Sovietmečiu išvystyta statybinių medžiagų, linų, maisto pramonė.

Šaltiniai

Pasaulio vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006–2014. (VLKK versija)
Pružanai. Lietuvos istorija. Enciklopedinis žinynas. II tomas (L–Ž). – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2016. . // psl. 641
Prużana. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. IX (Poźajście — Ruksze). Warszawa, 1888, 110 psl. (lenk.)
Dz.U. 1934 nr 33 poz. 306
Географический энциклопедический словарь, гл. редактор А. Ф. Трёшников. – Москва, Советская энциклопедия, 1986. // psl. 346

[1] Pasaulio vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006–2014. (VLKK versija)

[2] Pružanai. Lietuvos istorija. Enciklopedinis žinynas. II tomas (L–Ž). – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2016. . // psl. 641

[3] Prużana. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. IX (Poźajście — Ruksze). Warszawa, 1888, 110 psl. (lenk.)

[4] Dz.U. 1934 nr 33 poz. 306

[5] Географический энциклопедический словарь, гл. редактор А. Ф. Трёшников. – Москва, Советская энциклопедия, 1986. // psl. 346