Procesinis bendrininkavimas

Procesinis bendrininkavimas – , sudarytų iš kelių asmenų, veikla.

Privalomasis ir neprivalomasis bendrininkavimas

Lietuvoje gali būti pareiškiamas bendrai kelių arba keliems , jeigu ieškinio dalykas yra (LR CPK 43 str. 1 d.):

• bendrai pagal įstatymus jiems priklausančios teisės arba pareigos (privalomas bendrininkavimas);
• to paties pobūdžio reikalavimai arba įsipareigojimai, pagrįsti ta pačia medžiaga ir teisės klausimais, kai kiekvienas iš reikalavimų atskirai galėtų būti atskiro ieškinio dalykas (neprivalomas bendrininkavimas).

Jeigu nagrinėjant bylą paaiškėja, kad ieškinio reikalavimas gali būti nukreiptas dar kitiems byloje nedalyvaujantiems asmenims, teismas ieškovo prašymu gali patraukti šiuos asmenis dalyvauti byloje atsakovais.

Bendrininkų santykiai

Kiekvienas bendrininkas veikia savo vardu. Bendrininkai gali bylą vesti vienam iš bendrininkų.

Jeigu ginčijamo santykio pobūdis arba įstatymai lemia tai, kad teismo sprendimai bus nedalomai susiję su visų bendrininkų teisėmis ar pareigomis (privalomas bendrininkavimas), visų procesinių veiksmų, atliktų dalyvavusių nagrinėjant bylą bendrininkų, pasekmės taikomos ir tiems bendrininkams, kurie į bylos nagrinėjimą neatvyko be svarbių priežasčių. Taikos sutarčiai sudaryti, atsisakyti ieškinio ar ieškinį pripažinti būtinas visų bendrininkų (bendraieškių arba bendraatsakovių) sutikimas, išskyrus atvejus, kai šie veiksmai yra atliekami tik neviršijant reikalavimų ar įsipareigojimų.

Kiekvienas iš bendrininkų turi teisę savarankiškai vesti bylą. Į teismo posėdį kviečiami visi bendrininkai, kuriems byla nėra užbaigta (LR CPK 44 straipsnis „Bendrininkų santykiai“).

Šaltiniai

1. Civilinio proceso kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymas. Civilinio proceso KODEKSAS (Data: 2010-09-23. Aktuali 2010-10-26)