Primipilas lot primipilus primus pilus centurio primus centurio primipili aukščiausio rango centurionas legione vadovaud

Primipilas (lot. primipilus, primus pilus, centurio primus, centurio primipili) – aukščiausio rango centurionas legione, vadovaudavęs pirmosios kohortos pirmajai centurijai.

I–II a. primipilas galėdavo išsitarnauti iki raitelių pareigų. Dominato laikais primipilas buvo pareigybė maisto produktų žinyboje.

Primipilas pagal padėtį buvo legiono vado padėjėjas. Jo pareigos:

saugoti legiono ženklą erelį,
duoti signalą legionui judėti,
prižiūrėti garsinių signalų davimą visoms kohortoms,
marše būti viso legiono priekyje, mūšyje – dešinio flango pirmoje eilėje.
Jis pagal pareigas įeidavo į legiono vado karo tarybą.

Paprasti centurionai paprastai vadovaudavo maždaug 80 legionierių. Eilinės kohortos turėdavo nuo 5 iki 8 centurijų, bet dažniausiai antra – dešimta kohortos turėdavo po 6 centurijas. Tuo tarpu pirmoji kohorta turėdavo 10 centurijų, t. y., 800 legionierių. Primpilas vadovaudavo ne tik pirmosios kohortos pirmajai centurijai, bet ir visai pirmajai kohortai, kuri būdavo didesnė už kitas kohortas.

Visos sudėties legione aukštesnę padėtį už primpilą turėdavo tik 8 karininkai:

(lot. lēgātus legiōnis), vadovavęs visam legionui,
vyriausiasis tribūnas (lot. tribunus laticlavus 'plačiajuostis tribūnas');,
stovyklos prefektas (lot. praefectus castrorum),
5 jaunesnieji tribūnai (lot. tribūnī angusticlāviī 'siaurajuosčiai tribūnai').

Eilinis legionierius išsitarnauti iki primipilo galėdavo maždaug per 20 metų, tam turėdavo gauti žemiausio centuriono rangą, o paskui pereiti visus centurionų rangus. Tad tokį laipsnį jie paprastai pasiekdavo būdami 40-50 metų. Centuriono laipsnį kartais prilygina dabartiniam armijos kapitonui ar majorui, o primpilo laipsnį – pulkininkui leitenantui.

Respublikos, o vėliau ir Imperijos laikais primpilo postą užimdavo vienerius metus. Po to centurionas primpilas, jei likdavo armijoje, galėdavo vėl užimti žemesnį centuriono postą. Imperijos laikais primpilų atitarnavęs centurionas būdavo pakeliamas į raitelių luomą. Nuo tada galėdavo užimti stovyklos prefekto pareigas, o ypač gabūs kandidatai galėdavo tapti karo tribūnais Romos įgulose ir galų gale – prokuratoriais.

Nuorodos

Keppie L (1998) The Making of the Roman Army. From Republic to Empire. p. 151

[1] Keppie L (1998) The Making of the Roman Army. From Republic to Empire. p. 151