Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna

Šiam straipsniui ar jo daliai .
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami su šaltiniais.

Sutemos (dar prieblanda, sambrėškis, brėkšma, žlėja) – apšviestas dangaus skliautas tarp saulėlydžio ir nakties (vakare) bei nakties ir saulėtekio (ryte). Nors viršutinis Saulės kraštas yra po horizontu, sutemų metu dėl šviesos sklaidos Žemės atmosferoje būna dar gana šviesu.

Sutemos ir žara vasarą. Kėdainių apylinkės

Sutemų metu dažnai regimas dangaus švytėjimas vadinamas žara.

Oficialiai yra išskiriamos trijų rūšių sutemos:

Civilinės sutemos (kai kur dar galima rasti pavadinimą pilietinės sutemos) – tai laikotarpis, kai Saulės viršutinis kraštas panyra po horizontu iki tada, kai Saulės centras pasiekia 6° po horizontu (laidos metu), kuomet dar nereikia dirbtinio apšvietimo.
Navigacinės sutemos – laikotarpis, kai Saulės centras po horizontu yra 6° – 12°. Jūroje per prietaisus tuo metu dar galima įžiūrėti horizonto liniją, nuo kurios yra atskaitomi navigacinių žvaigždžių aukščiai.
Astronominės sutemos – laikotarpis, kai Saulės centras po horizontu yra 12° – 18°. Jo metu dar negalime danguje matyti silpniausių žvaigždžių, astronomai dar negali vykdyti kokybiškų stebėjimų.

Šiaurės platumose vasarą astronominės sutemos būna visą naktį, jei vietovės geografinė platuma yra didesnė už 60,5° š. pl. (pietų platumose – jei didesnė už 60,5° p. pl.). Tokios naktys vadinamos baltosiomis naktimis.

Vidurvasario sutemos prie Neries (Karmazinai)

Vikiteka: Sutemos – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Šis straipsnis apie astronomiją yra . Jūs galite prisidėti prie Vikipedijos papildydami šį straipsnį.