Prancūzijos bankas

Prancūzijos bankas (pranc. Banque de France) − Prancūzijos Respublikos centrinis bankas. Šiuo metu jis glaudžiai susijęs su Europos centriniu banku. Jo pagrindinės pareigos − Europos centrinių bankų sistemos nustatytos monetarinės politikos vykdymas. Prancūzijos bankas įsikūręs Paryžiuje.

Prancūzijos bankas
Logotipas
Būstinė	Paryžius, Prancūzija
Įkurtas	1800 m. sausio 18 d.
Nuosavybės teisė	100 % valstybės nuosavybė
Gubernatorius	François Villeroy de Galhau
Šalies (-ių) centrinis bankas	Prancūzija
Valiuta	Euras
ISO 4217 Kodas	EUR
Tinklalapis	www.banque-france.fr
^1 Prancūzijos bankas vis dar egzistuoja, tačiau daugelis funkcijų buvo perimtos ECB.

Veikla

Prancūzijos bankas palaiko šalies finansų sistemos ir kainų stabilumą, įgyvendina euro zonos bendrąją pinigų politiką, atlieka pinigų emisiją, prižiūri komercinių bankų, kitų kredito įstaigų, investicinių bendrovių veiklą, tarpbankinius atsiskaitymus, saugo ir tvarko šalies užsienio valiutos ir aukso atsargas. Valdymo svarbiausia institucija – Generalinė taryba (12 narių, valdytoją ir 2 jo pavaduotojus skiria šalies prezidentas). Pajamos 8,2 mlrd. eurų, apie 11 020 darbuotojų (2017).

Istorija

Būstinė: Hôtel de Toulouse, Paryžius

Prancūzijos centrinio banko steigimas siekia dar Napoleono Bonaparto laikus. 1800 m. prancūzų imperatoriaus potvarkiu buvo įkurtas Prancūzijos bankas. Iš pradžių jis veikė kaip uždaroji akcinė bendrovė, užsiimanti bankininkystės verslu. Tik 1936 m., priėmus atitinkamą įstatymą, Prancūzijos banką ėmė kontroliuoti vyriausybė, vykdomoji valdžia gavo įgaliojimus skirti svarbiausių banko padalinių vadovus. Vėliau, 1945 m., bankas buvo nacionalizuotas, o 1973 m. Prancūzijos parlamentas priėmė nuostatus, įtvirtinusius banko teisinį statusą. Reikia pažymėti, kad nuostatai nepalietė klausimo dėl banko pavaldumo vyriausybei, o veikiau tik šiek tiek pakoregavo atskirus momentus, daugiausia susijusius su Prancūzijos banko funkcijomis bei kompetencija pinigų ir kredito srityje. Prancūzijos bankas buvo įgaliotas duoti patarimus visais pinigų apyvartos klausimais. Jis padėjo formuoti ir įgyvendinti šalies vyriausybės nustatytą pinigų politiką. Paskui 1993 m., įvykęs žymus pertvarkymas bankui suteikė nepriklausomybę, idant būtų pasiektas kainų stabilumas šalyje nepaisant joje vykdytos fiskalinės politikos. Ši pertvarka Prancūzijos bankui praskynė kelią link Europos pinigų sąjungos. Galiausiai 1998 m. Prancūzijos bankas tapo Europos centrinių bankų sistemos nariu.

Išnašos

1. https://d-nb.info/1138787981/34
2. Prancūzijos bankas. VLE. Nuoroda tikrinta 2021-11-03.