Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna

Šiam straipsniui ar jo daliai .
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami su šaltiniais.

Pranciškus Steponas Sapiega

Sapiegos

Lapinas (herbas)

Gimė	1646 m.
Mirė	1686 m. liepos 25 d. (~40 metų) Liublinas
Tėvas	Povilas Jonas Sapiega
Motina	Ana Barbora Kopecaitė
Sutuoktinis (-ė)	Ana Kristina Liubomirskaitė
Vaikai	Jonas Kazimieras Sapiega, Juozapas Pranciškus Sapiega, Jurgis Felicijonas Sapiega, Pranciška Izabelė Sapiegaitė

Vikiteka	Pranciškus Steponas Sapiega

Pranciškus Steponas Sapiega (apie 1646–1686 m. liepos 25 d., Liublinas) – LDK valstybinis veikėjas, Lietuvos didysis taurininkas (1666–1670 m.) ir Lietuvos didysis žirgininkas (1670–1686 m.), Gardino seimo maršalka (1678–1679 m.). Babruisko ir Breslaujos seniūnas.

Biografija

Pranciškaus Stepono Sapiegos žmona Ana Kristina Liubomirskaitė

Magnatų Sapiegų giminės, Čereisko-Ružano linijos atstovas, herbo „Lis“ savininkas. Trečiasis Lietuvos didžiojo etmono ir Vilniaus vaivados Povilo Jono Sapiegos ir Anos Barboros Kopecaitės sūnus. Turėjo brolius: Kazimierą Joną, Leoną Bazilį ir Benediktą Povilą.

1661–1663 metais Pranciškus Steponas Sapiega mokėsi Lioveno universitete (Belgija), po to kartu su broliais Leonu Baziliu ir Benediktu Povilu keliavo po Vakarų Europos šalis, grįžo į tėvynę 1664 metų balandį.

1664 metais Pranciškus Steponas Sapiega pirmą kartą buvo išrinktas pasiuntiniu į seimą. 1666 metais gavo Lietuvos didžiojo taurininko pareigybę. 1668 metais buvo Rusijos caro Aleksejaus Michailovičiaus kandidatūros į Lenkijos karaliaus sostą šalininkas. 1669 metais ATR karaliaus rinkimo metu iš pradžių palaikė pfalco kurfiursto Pilypo Vilhelmo kandidatūrą, bet po to perėjo į Mykolo Koributo Višnioveckio pusę. 1670 metais Pranciškus Steponas Sapiega tapo Lietuvos didžiuoju žirgininku.

1674 metais Pranciškus Steponas Sapiega vadovavo artilerijai mūšyje su turkais prie Chotyno, Lenkijos-Lietuvos armijai vadovaujant Jonui Sobieskiui. 1676, 1678 ir 1683 metais buvo renkamas į seimą. 1678–1679 metais – Gardino seimo maršalka.

1683 metais Lietuvos didysis žirgininkas Pranciškus Steponas Sapiega dalyvavo Lenkijos karaliaus Jono Sobieskio karinėje kampanijoje Slovakijoje ir Vengrijoje.

1684 metais Kazimieras Jonas ir Benediktas Povilas Sapiegos, vyresnieji Pranciškaus broliai, perėjo į ATR karaliaus Jono Sobieskio opoziciją. Dėl to Pranciškaus Stepono Sapiegos karjeros augimas baigėsi.

1686 metų birželio 25 dieną Pranciškus Steponas Sapiega mirė Liubline. Buvo palaidotas Beriozovsko vienuolyne.

Šeima ir vaikai

1672 metais vedė kunigaikštytę Aną Kristiną Liubomirskaitę (m. 1701), Karūnos lauko etmono ir Karūnos didžiojo maršalkos Jurgio Sebstijono Liubomirskio (1616–1677) ir Barboros Tarlaitės (m. 1689) dukterį. Vaikai:

Jonas Kazimieras Sapiega (m. 1730), Babruisko seniūnas , Didžiosios Lenkijos generalinis seniūnas, Lietuvos didysis etmonas
Juozapas Pranciškus Sapiega (1679–1744), Lietuvos armijos generolas-majoras ir Lietuvos dvaro paiždininkis
Jurgis Felicijonas Sapiega (1680–1750), Lietuvos didysis prievaizas ir Mstislavlio vaivada
Pranciška Izabelė Sapiegaitė, Lietuvos didžiojo žirgininko ir Lenkijos artilerijos generolo Jakobo Henricho fon Flemingo žmona

Po mirties Pranciškaus Stepono Sapiegos žmona Ana Kristina Liubomirskaitė 1692 metais antrą kartą ištekėjo už Lietuvos didžiojo kanclerio Dominyko Mikalojaus Radvilos (1643–1697).

Literatūra

Вялікае княства Літоўскае: Энцыклапедыя. У 3 т. / рэд. Г. П. Пашкоў і інш. Т. 2: Кадэцкі корпус – Яцкевіч. – Мінск: Беларуская Энцыклапедыя, 2005. – 788 с.: іл. .