Praha Čekijos sostinė ir didžiausias miestas Vidurio Čekijos krašto administracinis centras miestas taip pat turi atskir

Praha – Čekijos sostinė ir didžiausias miestas; Vidurio Čekijos krašto administracinis centras, miestas taip pat turi atskiro administracinio vieneto statusą. Svarbus susisiekimo, pramonės ir kultūros centras. Išvystyta mašinų, chemijos, tekstilės, siuvimo, poligrafijos, maisto pramonė. Prahoje yra Karolio universitetas, mokslų akademija, daug bibliotekų, nacionalinis ir kiti teatrai, nacionalinė galerija, nacionalinis muziejus ir kt.

Praha ček. Praha

Prahos bažnyčių kompleksas

Praha 50°05′00″ š. pl. 14°25′00″ r. ilg. / 50.08333°š. pl. 14.41667°r. ilg. / 50.08333; 14.41667 (Praha)

Laiko juosta: () ------ vasaros: ()

Valstybė	Čekija
Kraštas	Vidurio Čekijos kraštas

Įkūrimo data	IX a.

Gyventojų (2019)	1 308 632
Plotas	496 km²
Tankumas (2019)	2 638 žm./km²

Pašto kodas	100 00 - 199 00
Tinklalapis	www.praha-mesto.cz/
Vikiteka	Praha

Kirčiavimas	Prahà

Istorinis miesto branduolys – gotikinė Šv. Vito katedra (XIV–XX a.) su karališkaisiais rūmais (XII–XVIII a.). Yra renesanso stiliaus (XVI a.). Daug gotikos ir baroko stilių pastatų. Yra XIX a. pabaigos eklektinio stiliaus pastatų (nacionalinis muziejus, nacionalinis teatras).

Yra tarptautinis oro uostas („Ruzyně“), tramvajus, metropolitenas.

Istorija

Prahos teritorijoje gyventa jau IV tūkstm. pr. m. e. V a. pr. m. e. gyveno bojai, nuo VI a. – slavai. Nuo X a. – Čekijos sostinė, kurį laiką buvo ir Šventosios Romos imperijos imperatorių rezidavimo vieta. 973 m. įsteigta vyskupija (nuo 1344 m. – arkivyskupija). XI a. aplinkui Prahos pilį iškilusios gyvenvietės išsibarstė dešiniajame Vltavos krante. XIII a. I-oje pusėje aplink centrinę mūrinę dalį pradėta statyti miesto siena. Taip susikūrė senamiestis, Stare Mesto. Laikui bėgant, tarp namų ir bažnyčių, pastatytų aplink turgaus aikštę, susidarė netaisyklingas gatvių tinklas, kuris išliko iki šių dienų. Viduramžiais šiame rajone buvo įsikūrusios 2 skirtingos žydų bendruomenės – aškenaziai ir sefardai. Šios bendruomenės pamažu susiliejo ir užsidarė gete. Jų patiriamą diskriminaciją 1784 m. iš dalies palengvino Imperatorius Juozapas II, todėl Žydų rajonas jo garbei pervadintas Josefovu. Geto rajonas XIX a. paskutinį dešimtmetį buvo nugriautas iki pamatų, tačiau išliko rotušė ir kelios sinagogos.

1918 m. tapo Čekoslovakijos sostine. 1939 m. kovo mėnesį Prahą okupavo nacistinė Vokietija, 1945 m. gegužės 9 d. į miestą įžengė Raudonoji Armija, Praha vėl tapo Čekoslovakijos sostine. „Prahos pavasaris“ išgarsėjo, kaip nepavykęs bandymas demokratizuoti komunistinę sistemą. Nuo 1993 m. – Čekijos sostinė.

Geografija

Praha išsidėsčiusi ant penkių kalvų abiejuose Vltavos upės krantuose. Klimatas vidutinis žemyninis, žiemos švelnios, sniego iškrenta nedaug.

Klimatas

Vieta	Sau	Vas	Kov	Bal	Geg	Bir	Lie	Rugp	Rugs	Spa	Lap	Gru	Vid. met.
Vid. aukšč. paros temperat.	1,4^°C	3,1^°C	7,7^°C	13,4^°C	18,7^°C	21,2^°C	23,6^°C	23,5^°C	18,6^°C	12,8^°C	5,5^°C	2,1^°C	12,7^°C
Vid. žem. paros temperat.	-3,6^°C	-3,3^°C	-0,1^°C	3,5^°C	8,4^°C	11,3^°C	13,4^°C	13,0^°C	9,1^°C	4,9^°C	0,3^°C	-2,2^°C	4,5^°C
Kritulių kiekis (mm)	23,6	23,1	28,1	38,2	77,2	72,7	66,2	69,6	40,4	30,5	31,9	25,3	526,6

Miesto centras

Miesto centras, sudarytas iš penkių atskirai egzistavusių miestų, nuo 1992 metų įtrauktas į UNESCO paveldo sąrašą. Centrinėje dalyje yra septyni tiltai.

Karolio tiltas – jungia Mažajį miestą (Malá Strana) ir Senamiestį (Staré Město). Ilgis – 520 m., plotis – 9,5 m. Pradėtas statyti 1357 m.

Pilys (Pražský hrad)

Prahos Pilis – administracinis rajonas, įkurtas ant didžiausios miesto kalvos, kuriame įkurta Čekijos respublikos prezidento, anksčiau buvusi karalių, rezidencija.
Šv. Vito katedra – Prahos pilies ansamblio akcentas, matomas iš viso miesto.
Auksinė gatvelė (Zlatá ulička) – įkurta 1597 m. pilies lankininkų apgyvendinimui. Vėliau čia įsikūrė bei juvelyrai, dėl to atsirado „auksinės“ pavadinimas. Iki Antro pasaulinio karo čia buvo gyvenamieji namai, be jokių patogumų. 1916–1917 m. čia gyveno žymus rašytojas Francas Kafka (Franz Kafka). Įėjimas turistams į šią gatvelę, skirtingai nuo visos pilies teritorijos – mokamas. Čia įsikūrusios suvenyrų krautuvėlės.

Hradčanai (Hradčany)

Anksčiau buvo neapsaugota teritorija, skirta pilies tarnams gyventi. 1320 m. buvo suteiktas miesto statusas ir apjuostas siena. 1541 m. gaisras sunaikino beveik visą miestą, kuris vėliau buvo atstatomas tam laikmečiui būdingomis renesanso tradicijomis. 1598 m. buvo priskirtas karališkajam miestui ir perstatytas baroko stiliumi. Toks jis ir išliko iki šių dienų.

Mažasis miestas (Malá Strana)

IX–X a. įkurtas prekybinis rajonas. 1419 m. vykęs sukilimas ir 1541 m. kilęs gaisras sunaikino gotikos architektūrą. XVII–XVII a. rajonas susiformavo baroko stiliuje ir toks išliko iki šių dienų.

Žydų kvartalas (Josefov)

Senoji naujoji sinagoga pastatyta 1270 m. Tai seniausia Europoje sinagoga.
Senosios žydų kapinės įsteigtos 1478 m. Neleidus plėsti kapinių, žmonės buvo laidojami vienas ant kito toje pačioje teritorijoje, todėl paminklai stovi labai arti vienas kito.

Senamiestis (Staré Město)

Astronominis laikrodis – sukurtas 1490 m. įtaisytas rotušės bokšte.
Centrinė aikštė

Naujamiestis (Nové Město)

Įkurtas 1348 m. imperatoriaus Karolio IV. Tai pats naujausias Prahos centro rajonas. Čia gyveno pirkliai ir amatininkai. Centras – arklių turgaus aikštė. Tai buvo pirmasis Europoje suplanuotai statytas miesto rajonas. 1784 m. daugelis gyvenamųjų pastatų buvo nugriauta. Palaipsniui augę nauji pastatai suformavo „“ stiliaus architektūros „veidą“, tačiau išlaikė ankstesnį gatvių planą.

Nacionalinis teatras – pastatytas 1883 m. labai prabangiai įrengtas. Prieš pat atidarymą 1881 m. kilo gaisras, privertęs restauruoti pastatą ir nukėlęs atidarymo datą.
Vaclovo aikštė – viduramžiais čia buvo arklių turgus.
Nacionalinis muziejus – įsteigtas 1818 m.
Šokantis namas – pastatytas 1996 m., architektas Frank Gehry. Namas dar vadinamas „Džindžer ir Fredas“ (Ginger and Fred). Projektas įkvėptas žinomos amerikiečių šokėjų poros Fred Astaire and Ginger Rogers.