Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna

Šiam straipsniui ar jo daliai .
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami su šaltiniais.

Povilas Steponas Sapiega

Sapiegos

Herbas „Lis“

Gimė	1565 m.
Mirė	1635 m. birželio 19 d. (~70 metų) Alšėnai
Tėvas	Bagdonas Povilas Sapiega
Motina	Marija Kapustianka
Sutuoktinis (-ė)	Regina Dubovska, Elžbieta Vėselen, Katarina Goslavska, Sofija Danilovič
Vaikai	Oną Kotryną, Teofilė, Kristina

Vikiteka	Povilas Steponas Sapiega

Povilas Steponas Sapiega (1565–1635 m. birželio 19 d., Alšėnai) – LDK valstybinis ir karinis veikėjas, dvariškis (nuo 1588 metų), Lietuvos didysis žirgininkas (1593–1623 m.), Lietuvos pakancleris (1623–1635 m.). Telšių ir Gomelio seniūnas. Alšėnų pilies statytojas.

Biografija

Lietuvos magnatų Sapiegų giminės, Kodenio linijos, herbo „Lis“ savininkas. Minsko vaivados Bagdono Povilo Sapiegos (m. 1593) ir Marijos Kapustiankos (m. apie 1570) antrasis sūnus. Broliai – Naigarduko vaivada ir Gomelio seniūnas .

Mokėsi Vilniaus akademijoje. Nuo 1588 metų minimas kaip karaliaus Žygimanto III Vazos dvaro dvariškis. 1593 metais dėka Lietuvos didžiojo kanclerio Leono Sapiegos palaikymo gavo Lietuvos didžiojo žirgininko pareigybę. 1600 metais buvo išrinktas pasiuntiniu į seimą. Tais pačiais metais vyko į Romą, kur buvo priimtas paties Romos popiežiaus Klemento VIII, 1604 metais buvo antrąkart išrinktas pasiuntiniu į seimą.

1609–1611 metais Povilas Steponas Sapiega dalyvavo Smolensko kampanijoje, vadovaujant Lenkijos karaliui ir Lietuvos didžiajam kunigaikščiui Žygimantui III Vazai. Apgulties metu neteko rankos. Už nuopelnus tėvynei 1611 metais gavo Gomelio seniūniją. 1611 ir 1619 metais vėl išrinktas pasiuntiniu į seimą.

1623 m. kovo 14 d. Povilas Steponas Sapiega gavo Lietuvos didžiojo pakanclerio pareigybę. Buvo šalininkas to, kad Lenkijos talerius ir dukatus nustotų vežti į užsienį.

1632 metais siulė pradėti derybas su Švedijos karaliumi Gustavu II Adolfu, kad išvengti Rusijos ir Švedijos karinės sąjungos sudarymo, nukreipto prieš ATR.

Kraliaus Žygimanto III Vazos gyvenimo pabaigoje Lietuvos pakancleris Povilas Steponas Sapiega gyveno karaliaus dvare, po to dalyvavo slaptose senato posėdžiuose vadovaujant Lenkijos Primui Jonui Venžikui (1632 m. gegužės 2-5), taip pat toliau dalyvavo naujo karaliaus rinkimuose ir dalyvavo Vladislavo IV Vazos karūnacijoje 1633 metų vasarį.

1633 metų liepą dalyvavo Lenkijos-Lietuvos armijos žygyje vadovaujant Vladislovui IV į Smolenską, bet dėl silpnos sveikatos buvo priverstas grįžti atgal. Kaip vyresnis Sapiegų giminės atstovas Lietuvos pakancleris Povilas Steponas Sapiega pristatė karaliaus dvare Kazimierą Leoną sapiegą, jaunesnį sūnų Leono Sapiegos mirusio kelis menesius atgal.

1635 metų liepą Lietuvos pakancleris Povilas Steponas Sapiega mirė savo dvare – Alšėnuose. Buvo palaidotas pranciškonų vienuolyne Alšėnuose.

Šeima

Buvo vedęs keturis kartus. 1599 metais pirmos vedybos buvo su Regina Dubovska, 1602 metais vedė antrą kartą Elžbietą Vėselen (m. 1615), nuo vedybų turėjo tris dukras (Oną Kotryną, Teofilę ir Kristiną). 1618 metais trečią kartą vedė Katariną Goslavską (m. po 1624). 1630 metais vedė ketvirtą kartą Sofiją Danilovič (m. 1642).

Literatūra

Вялікае княства Літоўскае: Энцыклапедыя. У 3 т. / рэд. Г. П. Пашкоў і інш. Т. 2: Кадэцкі корпус – Яцкевіч. – Мінск: Беларуская Энцыклапедыя, 2005. – 788 с.: іл. .

Politinis postas
Prieš tai: Albertas Stanislovas Radvila	Lietuvos pakancleris 1623–1635	Po to: Steponas Pacas