Popiežė Joana

Popiežė Joana
Taro korta su popieže
Veikla	Legendinė IX a. popiežė
Vikiteka	Popiežė Joana

Popiežė Joana (pasak kitų legendų Jutta, Frau Jutte, Gilberta, Agnes, Glancia) – legendinė popiežė. XIII a. legendos jos tariamą pontifikatą datuoja 855–857 m.

Legendos

Pirmą kartą legenda apie moterį popiežę pasirodė 1250 m. kronikininko dominikono J. de Maijy pasaulio kronikoje, bet joje dar neminimas popiežės vardas. Kronikininkas „Pontifiku ir imperatorių kronikoje“ (Chronicon pontificum et imperatorum – apie 1272 – 1277 m.) ją jau įtraukęs į popiežių istoriją tarp (847–855 m.) ir (855–858 m.) ir nurodęs, kad ji valdžiusi kaip popiežius Jonas Anglas iš Mainco (Johannes Anglicus). Kiti šaltiniai ją vadina Jonu Angelu (Johannes Angelicus); čia tiksliai nurodyta, kad jos pontifikatas truko 2 metus, 7 mėn. ir 4 dienas.

Vėlesni autoriai perimdavo šią tariamai istorinę medžiagą ir prirašydavo naujų faktų. Anot vienos legendos, ji buvo kilusi iš Atėnų, apsimetusi vyru Romoje dirbo notare ar mokytoja, nes moterys tuo metu Romoje negalėjo užimti tokių pareigų. Taip jai esą pavyko tapti ir popieže. Apgaulė buvo pastebėta tik tada, kai ji per procesiją pagimdė kūdikį. Anot kitos legendos, ji demaskuota, kai nukrito nuo arklio; įsiutusi minia ją užmėčiusi akmenimis ir palaidojusi mirties nuosprendžio vietoje. Pasak XIV a. legendos, ji dėl to atgailavusi vienuolyne ir buvusi palaidota sūnaus, Ostijos kardinolo. Manoma, legendos galėjo atsirasti neteisingai perskaičius užrašą ant atrastos senos statulos. Vėlyvaisiais viduramžiais šia istorija buvo tikima, humanistai ir protestantai ja pasinaudodavo polemikoje su katalikais. Jos istoriškumu vienas pirmųjų suabejojo vokiečių istorikas J. Aventinas (1477–1534 m.).

Šaltiniai

1. Algirdas Jurevičius. Popiežė Joana. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XV (Mezas-Nagurskiai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2009. 759 psl.