Polis Diuka

Polis Diuka
Gimė	1865 m. spalio 1 d. Paryžius
Mirė	1935 m. gegužės 17 d. (69 metai) Paryžius
Veikla	Kompozitorius
Žinomas (-a) už	„Burtininko mokinys“
Vikiteka	Paul Dukas

Polis Diuka (pranc. Paul Dukas, 1865 m. spalio 1 d., Paryžius – 1935 m. gegužės 17 d., ten pat) – Prancūzijos kompozitorius, kritikas ir muzikos dėstytojas.

Biografija

Polis Diuka gimė 1865 m. spalio 1 d. Paryžiuje. Jo motina buvo pianistė ir mirė gimdydama dukterį, kai Poliui buvo penkeri. Jo tėvas Žiulis ir vėliau vyresnis brolis Adrienas buvo bankininkai. P. Diuka išmoko groti pianinu šeimoje ir pradėjo kurti savas kompozicijas nuo keturiolikos. Būdamas šešiolikos pradėjo mokslus Paryžiaus konservatorijoje. Mokėsi harmonijos vadovaujant Teodorui Diubua ir pianino vadovaujant Žoržui Matijui. 1883 m. paruošė dvi orvertiūras pagal J. V. Gėtės „Gotfrydą fon Berlihingeną“ ir Šekspyro „Karalių Lyrą“. Tų pačių metų rudenį pradėjo studijuoti kompoziciją pas Ernestą Giro. Jis konservatorijoje bandė laimėti jauniesiems talentams skirtą „Romos prizą“, tačiau nesėkmingai. Nusivylęs P. Diuka metė konservatoriją ir atliko karinę tarnybą Ruane, jis buvo pasiryžęs tapti muzikos kritiku. 1891−1892 m. jis Paryžiuje pradėjo veikti ir kaip kritikas, ir kaip kompozitorius. 1892 m. įvyko pirmoji jo kūrinio premjera Paryžiuje − buvo atlikta uvertiūra „Polieuktas“. Po to jis išbandė jėgas operinėje kūryboje. 1896 m. Paryžiuje buvo atlikta jo „Simfonija C mažore“. Po to P. Diuka sukūrė savo garsiausią kūrinį, simfoninę poemą „Burtininko mokinys“ (L'apprenti sorcier) pagal J. V. Gėtės baladę. „Burtininko mokinys“ buvo atliktas 1897 m. gegužės 18 d. ir greitai priimtas į į užsienio šalių koncertų programas.

1899 m. P. Diuka pradėjo darbą ties opera „Ariana ir Mėlynbarzdis“ (Ariane et Barbe-bleue) pagal M. Meterlinko pjesę tuo pačiu pavadinimu. Jos premjera įvyko 1907 m. Paryžiuje ir per sekančius penkerius metus opera pastatyta Vienoje, Frankfurte, Milane ir Niujorke. Po šios operos P. Diuka sukūrė tik vienintelį stambesnį kūrinį − 1912 m. atliktą vieno veiksmo šokio spektaklį „Peri“ (La Péri), skirta šokėjai Natalijai Truchanovai jos pasirodymo Paryžiuje metu. Vėlesniais metais P. Diuka buvo parašęs užsakymais keletą smulkių kūrinėlių, daugelį nebaigtų kompozicijų sunaikino. 1910−1913 m. jis dėstė orkestruotę Paryžiaus konservatorijoje. 1916 m. vedė portugališko kraujo Suzaną Pereirą, su kuria susilaukė vienerios dukters. Vėliau dirbo provincijos muzikos mokyklų švietimo inspektoriumi. 1928 m. užėmė kompozicijos profesoriaus pareigas Paryžiaus konservatorijoje. Tarp jo mokinių buvo daug reikšmingų XX a. prancūzų kompozitorių. 1892−1932 m. laikotarpiu jis spaudoje publikavo apie 410 įvairių apžvalgų tuometinės muzikos ir kultūros klausimais. P. Diuka mirė 1935 m. gegužės 17 d. Paryžiuje. Jis buvo apdovanotas Garbės Legiono ordino karininko laipsniu. P. Diuka kūrybinis palikimas nėra didelis. Garsiausiu jo kūriniu yra simfoninė poema „Burtininko mokinys“, kurią plačiajai publikai populiarino „Disney“ 1940 m. animacinis filmas „“ ir scena iš šio filmo su P. Diuka muzika buvo pakartota 1999 m. filme „“.

Literatūra

• Grove Music Online, 2001, Manuela Schwartz (su G. W. Hopkins)
• Encyclopaedia Britannica, 1998 07 20

Nuorodos

Vikiteka: Paul Dukas – vaizdinė ir garsinė medžiaga

• P. Diuka kūrinių partitūros IMSLP svetainėje
• Įrašų indeksas discogs.com svetainėje
• Paul Dukas svetainėje Last.fm