Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna

Šiam straipsniui ar jo daliai .
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami su šaltiniais.

Plazmodis (gr. plasma – lipdinys, eidos – pavidalas) yra gleivūnų (Myxomycota) ir kai kurių chitridiomikų (Chytridiomycota) somatinis kūnas, sudarytas iš plikos (neapgaubtos sienele) daugiabranduolės ir galintis ameboidiškai judėti. Plazmodis yra vienaląstis, tai yra nediferencijuotas į atskiras ląsteles. Nuo kitų vienaląsčių kūnų skiriasi tuo, kad neturi sienelės. Plazmodį iš išorės gaubia citoplazminė plazminė membrana (plazmolema) ir gleivių sluoksnis. Žiūrint pro mikroskopą, plazmodis atrodo tarsi tinklas su ertmėm (vakuolėmis). Vidinį tinklą sudaro plazmodžio gijos.

Rutulinės raudenės (*Lycogala epidendrum*) plazmodis

Plazmodžių dydžiai įvairuoja ir gali siekti iki 1-10 centimetrų. Kai kurių rūšių plazmodžiai gali ištįsti iki vieno metro. Taigi, tokių rūšių plazmodžiai yra lyg gigantiškos ląstelės, savo dydžiu pralenkiančios beveik visų kitų organizmų ląsteles. Parazitinių rūšių plazmodžiai yra smulkūs, tokio dydžio kaip parazituojamųjų organizmų ląstelės.

Plazmodis sudarytas iš 75 % vandens, 10 % baltymų, glikogeno ir kitų medžiagų. Kai kurių rūšių plazmodžių vakuolėse gausu pigmentų, kurie ir nudažo plazmodžius ryškiomis spalvomis, pavyzdžiui, geltona, raudona ir violetine. Kadangi plazmodžiai neturi sienelės, tai jie yra gleivėti, lipnūs, drebučių konsistencijos, jų forma netaisyklinga. Pasklidę ant substrato, plazmodžiai atkartoja jo paviršių. Susidarius nepalankioms aplinkos sąlygoms, pavyzdžiui, kritiškai sumažėjus drėgmei, plazmodžių paviršinis gleivių sluoksnis sustandėja (sklerotizuojasi), o pats plazmodis virsta pseudoskleročiu (gr. pseudo – tariamas, netikras, sklēros – kietas). Toks darinys gali ilgą laiką pakelti nepalankias aplinkos sąlygas.

Plazmodis juda ameboidiškai, pagalba. Viduje plazmodžio protoplazma lėtai juda pirmyn ir atgal, tarsi pulsuoja. Tačiau į vieną pusę protoplazma juda stipriau, šioje pusėje ir susidaro pseudopodijos.

Plazmodis minta dvejopai: 1) fagocitozės (fagotrofijos) būdu, tai yra įtraukia į vidų, tarsi ryja, savo kelyje pasitaikančius mikroorganizmus (bakterijas, sporas, hifų dalis, dumblius ir pirmuonis); 2) absorbcijos būdu, tai yra visu kūnu siurbia ištirpusias vandenyje organines medžiagas.

Esant palankioms sąlygoms, iš gleivainių (Myxomycetes) klasės rūšių plazmodžių išsivysto vaisiakūniai (sporangiokarpai).