Pirmasis Abiejų Tautų Respublikos padalijimas

Šiam straipsniui ar jo daliai . Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami su šaltiniais.

Pirmasis Abiejų Tautų Respublikos padalijimas buvo pirmasis iš trijų Abiejų Tautų Respublikos padalijimų, vykusių XVIII a. pabaigoje.

Abiejų Tautų Respublika po pirmojo padalinimo

Nustatytos sienos tarp Rusijos, Prūsijos, Austrijos ir Abiejų Tautų Respublikos 1773 m.

Ketverius metus vykęs pilietinis karas susijęs su Baro konfederacija, Rusijos dalyvavimas tame kare, valstiečių sukilimai Ukrainoje gerokai susilpnino valstybę ir jos vidinę tvarką.

Pasinaudodami kilusios anarchijos sustabdymo pretekstu trys kaimyninės monarchijos Prūsija, Austrija ir Rusija nusprendė pasidalinti Abiejų Tautų Respublikos žemes. Pagrindiniu tokio sandorio iniciatoriumi buvo Prūsijos karalius Frydrichas II, kuris siekė sujungti savo valdas Brandenburge ir Rytprūsiuose, kuriuos skyrė lenkų Pamarys.

Padalinimo sutartys buvo sudarytos 1772 metais Sankt Peterburge, 1773 m. jas patvirtino specialiai sušauktas seimas Varšuvoje, 1773 metų spalio 18 d. Adomo Poninskio vadovaujama ATR Seimo delegacija pasirašė tris sutartis, kuriuose ji ATR vardu atsisakė Austrijos, Prūsijos ir Rusijos naudai nuo visų pretenzijų užimtose jų Lenkijos žemėse.

Taip pat skaitykite

• Antrasis padalijimas
• Trečiasis Abiejų Tautų Respublikos padalijimas