Pilviškių valsčius

54°43′š. pl. 23°13′r. ilg. / 54.72°š. pl. 23.22°r. ilg. / 54.72; 23.22

Pilviškių valsčius
Laikotarpis: 1867 – 1950 m.
Apytikrė valsčiaus vieta dabartinės Lietuvos žemėlapyje
Adm. centras:	Pilviškiai
Rusijos imperija
Suvalkų gubernija	Marijampolės apskritis (1867–1915)
Lietuva
	Vilkaviškio apskritis (1918–1940)
Trečiasis Reichas
Ostlandas	Vilkaviškio apskritis (1941–1944)
Sovietų Sąjunga
Lietuvos TSR	Vilkaviškio apskritis (1944–1950)

Pilviškių valsčius (rus. гмина Пильвишки, lenk. gmina Pilwiszki) – buvęs administracinis-teritorinis vienetas dabartinės pietvakarių Lietuvos teritorijoje. Centras – Pilviškiai. Šiuo metu valsčiaus teritorijoje yra Pilviškių seniūnija.

Istorija

Valsčius buvo įkurtas XIX a. 1870 m. gegužės 31 d. prie valsčiaus prijungti Pilviškiai, netekę miesto teisių, ir keli kaimai iš Antanavo valsčiaus. Pilviškių valsčius panaikintas 1950 m. birželio 20 d., jo teritorija priskirta Kazlų Rūdos rajonui (2 apylinkės) ir Vilkaviškio rajonui (7 apylinkės).

Valsčiaus istorija
Metai	Plotas, km²	Gyventojų sk.	Ūkių sk.	Suskirstymas	Gyvenvietės
1888 m.		6835
1923 m.	52	4582	681		43
1932 m.	46	4216		10 seniūnijos
1949-01-01 ((išsamiau))	150			9 apylinkės

Vadovai

• , 1932 m.
• Juozas Rimša, nuo 1940 m.

Suskirstymas

Pagrindinė gyvenvietė	Seniūnija, 1932 m.	Apylinkė, 1949 m.
Aržuolupis	Ąžuolupio seniūnija	-
Bagotoji	Bagotosios seniūnija	Bagotosios apylinkė
Būdviečiai	-	Būdviečių-Gudelių apylinkė
Jurkšai I	Jurkšų seniūnija	-
Kermušis	Kermušio seniūnija	-
Opšrūtai	-	Opšrūtų apylinkė
Oželiai	-	Oželių apylinkė
Paežeriai	-	Paežerių apylinkė
Parausiai	-	Parausių apylinkė
Pilviškiai	Pilviškių miestelio I rajono seniūnija, Pilviškių miestelio II rajono seniūnija, Pilviškių miestelio III rajono seniūnija	Pilviškių I apylinkė, Pilviškių II apylinkė
Šiaudiniškė	Šiaudiniškės seniūnija	-
Užuoganai	Užuoganų apylinkė
Varakiškė	Varakiškės seniūnija	-
Višakiškė	Višakiškės seniūnija	-
Iš viso:	10 seniūnijų	9 apylinkės

Gyvenvietės

Pagal pirmajį Lietuvos Respublikos visuotinį gyventojų 1923 m. surašymą Pilviškių valsčiuje buvo 43 gyvenvietės:

• Antanavos kaimas 28 ūkiai – 154 gyventojai
• Aržuolupio kaimas 1 – 8
• Audeiškių kaimas 3-20
• Aukštiškės (Aukšilio) kaimas 2-14
• Bagotosios (Bagotšilio) kaimas 61-292
• Bartninkų kaimas 27-163
• Berštupio kaimas 4-27
• Beržnovenos (Dambrauskų) kaimas 6-31
• Beržnovenos (Čepaičio) kaimas 6-38
• Budviečio kaimas 6-38
• Gabriškių kaimas 5-30
• Geruliškių kaimas 8-62
• Iždagos Mažosios kaimas 1-12
• Iždagos Aukštosios kaimas 4-19
• Juozūniškių (Kaženio) kaimas 8-47
• Juozūniškių (Justitutskio) kaimas 3-18
• Juozūniškių palivarkas 1-18
• Jurkšų kaimas 25-199
• Kalvos kaimas 9-49
• Karklyniškių kaimas 16-86
• Kermušio kaimas 2-17
• Kirsnokiškių (Buizynės)kaimas 11-53
• Kriauniškių kaimas 11-59
• Kučiškių kaimas 3-14
• Linksmakalnio kaimas 2-13
• Meištiškių kaimas 12-73
• Paprūdžių kaimas 13-78
• Pilviškių miestelis 300–2358
• Pinciškių kaimas 4-24
• Potašiškių kaimas 3-23
• Stepkiškių kaimas 2-18
• Steiniškių kaimas 7-44
• Šatmušio kaimas 14-71
• Šaudynės kaimas 6-39
• Šaudadūšės kaimas 2-15
• Šliurpkiškių kaimas 5-40
• Timciniškių kaimas 5-26
• Ubagnavėnos kaimas 5-23
• Ušpilvių kaimas 9-45
• Ušprūdžių kaimas 2-16
• Vaitų kaimas 13-77
• Varakiškių kaimas 10-54
• Visakiškių kaimas 16-77

Gyventojai

Tautinė sudėtis

1923 m. gyveno 4582 žmonės:

• Lietuviai – 72,8% (3336);
• Žydai – 21% (961);
• Vokiečiai – 5,9% (269);
• Kiti – 0,3% (16).

Žymūs žmonės

Valsčiuje gimę žymūs žmonės
Gimimo metai	Gimimo vieta	Žmogus	Mirties metai
1862	Penkvalakiai	Juozas Kaukas, draudžiamos spaudos platintojas	1895
1897	Paršeliai	Vladas Čekauskas, karininkas	1943
1899	Gudeliai	Mykolas Mačiukas, karininkas	1950
1938	Geruliškė	Jonas Klimavičius, kalbininkas
1942	Berštupis	Romualdas Kęstutis Urbaitis, teisininkas	2022

Šaltiniai

1. Dziennik Praw, rok 1870, tom 70, nr. 241, str. 93.
2. Списки населенныхъ мѣстъ Сувалкской губерніи: как матеріалъ для историко-этнографической географіи края. Собралъ Э. А. Вольтеръ. Санктпетербургъ, 1901. (Archive.org nuoroda)
3. Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
4. Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 776–788 psl.
5. Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 182
6. Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 779 psl.
7. Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 786 psl.
8. Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 184

• Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas 1925, 467–468 pusl.