Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna

Šiam straipsniui ar jo daliai .
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami su šaltiniais.

Piltuvėlinės keramikos kultūra arba piltuvėlinių taurių kultūra – vėlyvojo neolito archeologinė kultūra, egzistavusi 4000–2700 m. pr. m. e., pavadinta dėl specifinės formos keramikos indų.

Piltuvėlinės keramikos kultūra

←

4000 m. pr. m. e. – 2700 m. pr. m. e.

→

Dab. valstybės

Danija, Švedija (Jotalandas), šiaurės Vokietija, Nyderlandai

Amžius

Neolitas

Lokalūs variantai

Balbergo kultūra

Kultūros teritorija (žalia) apie 3500 m. pr. m. e.

Vikiteka

Piltuvėlinės keramikos kultūraVikiteka

Arealas

Duobelinės keramikos kultūra išsivystė Danijoje iš senesnės Ertebiolės kultūros, ir vėliau paplito pietinėje Skandinavijoje (kur išstūmė Lihulto kultūrą) ir šiaurės Vokietijoje bei Nyderlanduose (kur išstūmė ). Didžiausio klestėjimo laikotarpiu apėmė Daniją, šiaurės Vokietiją, Nyderlandus, pietinę Švediją (Jotalandą). Jos pietinis arealas žemyne dar yra vadinamas Balbergo kultūra.

III tūkst pr. m. e. pradžioje ją labai greitai sunaikino Virvelinės keramikos kultūros atstovai indoeuropiečiai.

Kultūra

Nėra sutariama dėl kultūros kilmės. Dalis autorių ją laiko Ertebiolės kultūros palaipsninės neolitizacijos rezultatu (tuo atveju manoma, kad jos kūrėjai priklausė Senosios Europos substratui), o kiti – išorinės grupės (greičiausiai indoeuropiečių) invazijos rezultatu.

Kultūros atstovai statė įtvirtintas gyvenvietes, dažniausiai senesnių kultūrų gyvenviečių vietose. Taip pat išdygo didžiuliai religiniai centrai. Didžiausias rastas Fiuno saloje. Buvo paplitę dolmenai, naudojami kaip visuomenės lyderių kapai. Ši tradicija buvo greičiausiai atėjusi iš vakarų.

Kultūros atstovai vertėsi gyvulininkyste, bet maisto racioną papildė ir medžiokle bei žvejyba. Aptinkama lydiminės žemdirbystės tradicijų: augino kviečius, naudojo plūgą.

Vienas žymiausių jų keramikos dirbinių yra specifinės formos piltuvėliniai indai, tikriausiai naudoti gėrimui. Ant vieno jų randamas vežimo atvaizdas. Tai pat gamino akmeninius kovos kirvius, kurie atkartojo varinių tuo metu Europoje paplitusių kirvių formas.