Pietų Šetlando salos

Pietų Šetlando salos (angl. South Shetland Islands) – salynas Atlanto vandenyno pietuose, Antarktyje, 150 km į šiaurę nuo Antarktidos pusiasalio. Plotas 3687 km². Sudaro 11 stambių ir keletas mažų salų. Pagrindinės salos: Karaliaus Jurgio, , , Sniego, Roberto. 80-90 % salų paviršiaus pastoviai dengia ledas. Aukščiausia salyno vieta – Fosterio kalnas (2105 m) Smito saloje. Klimatas vėsus, drėgnas ir vėjuotas. Vasarą vidutinė temperatūra siekia 1,5 °C, žiemą -5 °C. Vulkanizmas.

Salyno žemėlapis

Pietų Šetlando salos. Pusės Mėnulio sala

Topographic map of Livingston Island, Greenwich, Robert, Snow and Smith Islands.

Į Šetlando salas pretenzijas pareiškusios šios valstybės: Argentina (nuo 1943 m.), Čilė (nuo 1940 m.) ir JK (nuo 1908 m.).

Tyrimų stotys

Šetlando salose įsikūrę daug mokslinių tyrimų stočių:

• Argentina – (1953 m.)
• Bulgarija – (1988 m.)
• Brazilija – (1984 m.)
• Čilė – (1969 m.)
• Čilė – (1884 m.)
• Čilė – (1947 m.)
• Čilė/JAV – (1990 m.)
• Kinija – (1985 m.)
• Ekvadoras – (1990 m.)
• Ispanija – (1988 m.)
• Ispanija – (1989 m.)
• Pietų Korėja – (1988 m.)
• Peru – (1989 m.)
• Lenkija – (1977 m.)
• Rusija – Belinshauzeno stotis (1968 m.)
• Urugvajus – (1984 m.)

Žemėlapis

• L. L. Ivanov. Antarctica: Livingston Island and Greenwich, Robert, Snow and Smith Islands. Scale 1:120000 topographic map. Troyan: Manfred Wörner Foundation, 2009.

Vikiteka: Pietų Šetlando salos – vaizdinė ir garsinė medžiaga