Pečioros–Ilyčiaus rezervatas

Pečioros–Ilyčiaus rezervatas
IUCN Ia kategorija (gamtos rezervatas)
Pečioros aukštupys rezervate
Vieta:	Rusija ( Komijos Respublika)
Artimiausia didesnė gyvenvietė:
Pečioros–Ilyčiaus rezervatas
Koordinatės:	62°34′0″ š. pl. 58°15′0″ r. ilg. / 62.56667°š. pl. 58.25000°r. ilg. / 62.56667; 58.25000
Plotas:	7213 km²
Įkurtas:	1930 m.
Vikiteka:	Pečioros–Ilyčiaus rezervatas

Pečioros–Ilyčiaus rezervatas (rus. Печоро-Илычский заповедник) – valstybinis biosferos rezervatas Rusijoje, rytų Komijoje, Šiaurės Uralo kalnų vakariniame šlaite ir priekalniuose, tarp Pečioros aukštupio ir jos intako Ilyčiaus. Įsteigtas 1930 m. sabalų draustinio vietoje; vienas seniausių šalyje. Nuo 1986 m. – biosferos rezervatas, nuo 1995 m. – UNESCO Pasaulio paveldo objektas (objekto „Komijos pirmykščiai miškai“ sudėtyje). Rezervato valdyba yra Jakšos gyvenvietėje ().

Paviršius daugiausia kalvotas ir kalnuotas, vakarinė dalis yra Pečioros žemumoje. Rezervate yra žymus geologinis objektas – Manpupunioro masyvas su vaizdingomis uolomis.

Rezervate saugomi neliesti spygliuočių miškai (vyrauja maumedžiai, sibirinės ir paprastosios pušys). Iš viso rezervate suskaičiuotos 659 induotinių augalų rūšys (pelkėse auga spanguolės, vaivorai, tekšės, paupiuose – avietės, serbentai, erškėčiai, miškų aikštelėse – lendrūnai, pašiaušėliai, vingiorykštės ir kt.). Pečioros–Ilyčiaus rezervate gyvena 49 žinduolių rūšys (briedžiai, rudieji lokiai, vilkai, šiauriniai elniai, erniai, sabalai, šermuonėliai, kiaunės, barsukai, bebrai, ūdros), 230 paukščių rūšių (tetervinai, kurtiniai, kurapkos, jerubės, želmeninės žąsys, didieji dančiasnapiai, cyplės, dryžagalvės kryklės, kryžiasnapiai, sibiriniai kėkštai, zylės, geniai ir kt.), 1 roplių rūšis (gyvavedis driežas), 4 varliagyvių rūšys (, pievinė varlė ir kt.), 17 žuvų rūšių (atlantinės lašišos, sibirinės lašišos, ). Rezervate veikia briedžių ferma, kur veisiami, jaukinami ir ūkio darbams naudojami briedžiai.

• Pažintinis takas Jakšos apylinkėse
• Briedžių ūkis
• Viena iš Manpupunioro uolų – „Šamanas“
• Rezervato pelkė

Šaltiniai

1. Pečioros–Ilyčiaus rezervatas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XVII (On-Peri). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2010
2. Печоро-Илычский государственный природный биосферный заповедник. 2014-08-08 iš Wayback Machine projekto.

Nuorodos

• Rezervato tinklapis 2020-09-28 iš Wayback Machine projekto.