Petras Vaičekonis

Petras Vaičekonis (g. 1935 m. gruodžio 20 d. Žadeikių k., Pasvalio r.) – choro dirigentas ir pedagogas.

Biografija

1954–1958 m. choro dirigavimo mokėsi Panevėžio muzikos mokykloje (dėst. A. Liberis). Būdamas trečiame kurse pradėjo vadovauti Paliūniškio (Panevėžio r.) kultūros namų chorui ir vokaliniams ansambliams, dainavo Panevėžio miesto vyrų vokaliniame kvartete ir dramos teatro vokalinėje grupėje. Mokyklą baigęs su pagyrimu, 1958–1963 m. choro dirigavimą studijavo Lietuvos valstybinėje konservatorijoje (dėst. A. Krogerto klasė). Studijų metais vadovavo įvairių Vilniaus įmonių vokaliniams ansambliams ir chorams, dainavo Lietuvos radijo ir televizijos vyrų vokaliniame oktete.

1963–1964 m. Trakų rajoninių kultūros namų meno vadovas, kultūros darbuotojų moterų choro ir vokalinio ansamblio vadovas. 1964–1966 m. Trakų Vokės kultūros namų meno vadovas ir moterų vokalinio ansamblio vadovas. 1966–1967 m. Respublikinių profsąjungų kultūros rūmų mišriojo choro „Tauras“ vadovas. 1965 m. minėtuose rūmuose subūrė moterų vokalinį ansamblį, kuris 1976 m. pavadintas „Lyros“ vardu. Ansamblis – daugkartinis respublikinių konkursų „Sidabriniai balsai“ laureatas, 1977 m. koncertavo Suomijoje. 1967–1988 m. dirigentas buvo Lietuvos radijo ir televizijos vyrų vokalinio okteto vadovas. Kolektyvas padarė daug fondinių įrašų Lietuvos radijui ir plokštelėms, koncertavo Lietuvoje ir Vokietijoje, apie jį sukurtas filmas „Mes turistai“. 1967–1968 m. Vilniaus miesto vyrų choro „Varpas" chormeisteris.

1968–1976 m. P. Vaičekonis buvo Lietuvos valstybinio operos ir baleto teatro chormeisteris, parengė daugelio klasikinių operų chorinių scenų. Dirbdamas operoje, ne kartą kvalifikaciją kėlė Kultūros darbuotojų institute Maskvoje. 1976–1984 m. Lietuvos radijo ir televizijos mišriojo choro dirigentas, 1988–1989 m. meno vadovas ir vyr. dirigentas. Su šiuo kolektyvu Lietuvos radijo fondui įrašė apie 150 įvairių kūrinių. Parengė L. van Beethoveno Devintosios simfonijos finalą, J. Brahmso „Vokiškąjį requiem“ ir G. Verdi „Requiem". Pirmą kartą atgimstančioje Lietuvoje chorą išmokė ir su juo įrašė V. Kudirkos „Tautišką giesmę“, kuri buvo pradėta transliuoti per Lietuvos radiją ir įvairių iškilmių metu.

1984–1988 m. Lietuvos radijo ir televizijos fondinių įrašų ir meninių kolektyvų redakcijos vyr. redaktorius. 1986–1995 m. Vilniaus miesto moterų choro „Aidas" meno vadovas ir dirigentas. 1993 m. gegužės 29 d. surengė kolektyvo gyvavimo 35-mečio koncertą, parengė 1994 m. I Pasaulio lietuvių dainų šventei Vilniuje. Taip pat keletą metų vadovavo Vilniaus šlifavimo staklių gamyklos ir Elektrėnų kultūros namų chorams.

Nuo 1994 m. Vilniaus bažnytinio vyrų choro „Varpas" vadovas. Choras gieda Vilniaus ir kitų miestų bažnyčiose šv. Mišių metu, dalyvauja įvairiuose kultūros renginiuose.

Nuo 1990 m. Lietuvos valstybinės konservatorijos (muzikos akademijos) Choro dirigavimo katedros dėstytojas, nuo 1993 m. vyr. asistentas. Išugdė 15 chormeisterių.

P. Vaičekonis – respublikinių dainų švenčių konsultantas, chorų ir vokalinių ansamblių apžiūrų bei konkursų žiuri pirmininkas arba narys, 1964 m. dainų šventės Trakuose dirigentas, sudarė dainų rinkinį vokaliniams ansambliams „O paklausyk" (1980), 1976 m. jam suteikta choro dirigento aukščiausia kvalifikacijos kategorija, 1986 m. dirigentui suteiktas nusipelniusio meno veikėjo garbės vardas. Sūnus Dainius Vaičekonis – pianistas.

Šaltiniai

Boleslovas Zubrickas. Pasaulio lietuvių chorvedžiai: enciklopedinis žinynas. Vilnius, 1999.