Petras Povilas Daužvardis

Petras Povilas Daužvardis
Gimė	1895 m. lapkričio 16 d. , Alūkstos apskritis
Mirė	1971 m. rugsėjo 27 d. (75 metai) Čikaga
Veikla	visuomenės veikėjas, diplomatas, spaudos bendradarbis
Alma mater

Petras Povilas Daužvardis (1895 m. lapkričio 16 d. , Alūkstos apskritis – 1971 m. rugsėjo 27 d. Čikaga) – JAV lietuvių visuomenės veikėjas, diplomatas, spaudos bendradarbis, teisės daktaras.

Biografija

Žmona Juzefa Daužvardienė. 1914 m. atvyko į JAV. 1918–1922 m. studijavo , vėliau jame dėstė lietuvių kalbą. 1924 m. baigė Džordžtauno universitetą Vašingtone. 1943 m. teisės daktaras.

1920–1923 m. Lietuvių katalikų moksleivių susivienijimo sekretorius ir pirmininkas, Lietuvių darbininkų sąjungos sekretorius, Amerikos lietuvių Romos katalikų federacijos ir 1924–1925 m. „Lietuvos vyčių“ vicepirmininkas. 1920–1921 m. redagavo žurnalą „Tautos rytas“.

Nuo 1925 m. dirbo Lietuvos užsienio reikalų ministerijoje: 1925 m. – Teisių skyriuje, 1927–1937 m. Lietuvos vicekonsulas Niujorke, nuo 1937 m. iki mirties konsulas Čikagoje. Lietuvos sovietinės okupacijos laikotarpiu universitetuose ir lietuvių kolonijose skaitė paskaitas Lietuvos nepriklausomybės klausimais, bendradarbiavo lietuvių ir amerikiečių spaudoje. Daugelio lietuviškų organizacijų veikėjas.

Jam mirus, artimieji paprašė lietuvių bendruomenę velionio garbei aukoti pinigus lietuviškųjų organizacijų veiklai. Lietuvių žurnalistų sąjungos Centro valdyba, atsižvelgdama į tai, kad jis jaunystėje aktyviai bendradarbiavo spaudoje, nutarė steigti dr. P. Daužvardžio stipendijų fondą jauniesiems lietuvių spaudos darbuotojams ugdyti. Pradinis kapitalas buvo surinktas per 1972 m. vasario 5 d. Spaudos balių Čikagoje. P. Daužvardžio premijomis apdovanota keliasdešimt spaudos bendradarbių.

Įvertinimas

• 1939 m. Gedimino 3 laipsnio ordinas

Šaltiniai

1. Petras Povilas Daužvardis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IV (Chakasija-Diržių kapinynas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. 538 psl.
2. Žurnalistikos enciklopedija. – Vilnius: Pradai, 1997. – 101 psl.