Peruvinė dumplūnė

Physalis peruviana
Peruvinė dumplūnė (Physalis peruviana)
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Augalai ( Plantae) Skyrius: Magnolijūnai ( Magnoliophyta) Klasė: Magnolijainiai ( Magnoliopsida) Poklasis: Notreliažiedžiai ( Lamiidae) Šeima: Bulviniai ( Solanaceae) Gentis: Dumplūnė ( Physalis) Rūšis: Peruvinė dumplūnė ( Physalis peruviana)

Peruvinė dumplūnė (Physalis peruviana) – bulvinių (Solanaceae) šeimos augalas, kilęs iš Pietų Amerikos, tačiau išpopuliarėjo, kai XIX a. pradėta auginti Pietų Afrikoje Gerosios Vilties iškyšulio regione.

Physalis peruviana

Literatūroje nurodoma, kad tai yra Peru ir Čilės vietinis augalas, introdukuotas tropikų, subtropikų ir vidutinio klimato zonose (Morton, 1987).

Kultivacija

Tropikų ir subtropikų klimato sąlygomis šis žolinis ar sumedėjęs, daugiametis augalas užauga iki 0,9–1,6 m, kartais net iki 1,8 m aukščio. Šakos briaunotos, rausvos, išsišakojusios. Lapai beveik priešiniai, aksominiai, širdies pavidalo, atsitiktinai dantyti, 6–15 cm ilgio ir 4–10 cm pločio. Žiedai išsidėstę lapų pažastyse, varpelio formos, 2 cm pločio, geltoni, apgaubti rausvai žalios, plaukuotos, 5 dalių taurelės. Žiedui nukritus, taurelė plečiasi, formuodama šiaudo spalvos apvalkalėlį, daug didesnį negu vaisius, kurį ji apsupa. Sunokusi uoga būna apvali, 1,25–2 cm skersmens, lygiu, blizgiu paviršiumi, geltona su oranžiniu atspalviu, sultingu minkštimu, kuriame yra daug mažų gelsvų sėklų. Prinokęs vaisius yra saldus, malonaus, panašaus į vynuogę aštraus kvapo. Apvalkalėlis yra kartus ir nevalgomas.

Vaisiai tinka vartojimui, kai pasiekia rūšiai būdingą dydį ir dalis jų pradeda kristi. Renkami kas 2–3 savaites su apvalkalėliais, vienodai sunokę. Vienas augalas gali užauginti apie 300 vaisių. Sodinama 228–900 augalų į hektarą, derlius – vidutiniškai 3 t ha–1. Dumplūnių vaisiai laikomi neišlukštenti, sudėti konteineriuose, sausoje patalpoje. Taip jie išsilaiko keletą mėnesių (Morton, 1987). Vaisiuose apie 79 % sudaro vanduo, maistinės skaidulos – 4,9 %, riebalai – 0,16 %, baltymai – 0,05 %, pelenai – 1,01 %. Dumplūnių vaisiai turtingi pektino. Taip pat randama vitaminų: askorbo rūgšties (vitamino C) – 430,0 mg kg–1, niacino (vitaminas B3) – 17,3 mg kg–1, riboflavino (vitamino B2) – 0,3 mg kg–1, tiamino (vitamino B1) – 1,0 mg kg–1, karoteno – 16,1 mg kg–1. Sunokę dumplūnių vaisiai yra geras vitamino P šaltinis. Iš mineralinių medžiagų randama nemažai fosforo – 553,0 mg kg–1, kalcio – 80,0 mg kg–1 ir geležies – 12,3 mg kg–1 (Morton, 1987). Vidutinio klimato zonose šis augalas yra vienametis.

Vaistinės savybės

Šio augalo ekstraktai plačiai vartojami liaudies medicinoje gydyti maliariją, astmą, hepatitą, dermatitą ir (Arun, Asha, 2007; Adams et al., 2008). Iš augalo šaknų išskirti alkaloidai domina ir farmakologijos specialistus, nes manoma, kad šie junginiai žmogaus organizme slopina cukraus metabolizmą (Griffin, Lin, 2000). Dėl maistinių ir vaistinių savybių dumplūnių vaisiai patrauklūs tarptautinėje prekyboje.

Šaltiniai

1. http://images.katalogas.lt/maleidykla/Zem_2009-1/str07_053-060_psl.pdf