Penutų kalbos

Šiam straipsniui ar jo daliai . Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami su šaltiniais.

Penučių kalbos – hipotetinė Šiaurės Amerikos indėnų kalbų šeima, apimanti daug negausių indėnų kalbų šeimų vakarinėje Šiaurės Amerikos pakrantėje. Kadangi dauguma šiai šeimai priskiriamų kalbų mirė ir nebuvo išsamiai aprašytos, šios šeimos buvimą pagrįsti sunku.

Spėjamos penučių kalbos Vakarų pakrantėje

Penučių kalbų hipotezę 1913 m. iškėlė Roland B. Dixon ir Alfred L. Kroeber. Pavadinimas atsirado pagal skaičiaus pavadinimą „du“, kuris vintų, maidų ir jokutsų kalbose skamba kaip pen, o jutų – kaip uti. 1916 m. penučių šeimos aprėptį praplėtė kalbininkas Edvardas Sepiras. XX a. vid. suabejota, ar penučių kalbų panašumai iš tiesų nulemti bendros prokalbės, ar yra kalbų maišymosi ir skolinių išdava. Visgi dabar linkstama sutikti, kad spėjama penučių kalbų šeima turi paveldėtų bendrybių.

Kalbos

Penučių kalboms paprastai priskiriamos šios kalbų šeimos:

• pakrantės penučių:
  • cimšų
  • činukų
  • Oregono pakrantės penučių:
    • alsėjų
    • kusų
• žemyninės penučių:
  • jokų-jutų:
    • jutų
    • jokutsų
  • maidų
  • plynaukštės penučių

Dėl vintų, ir kalapujų kalbų priklausomybės penučiams nesutariama.

Penučių kalbų medis