Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna

Šiam straipsniui ar jo daliai .
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami su šaltiniais.

Pelopas (Pelopsas) (gr. Πέλοψ iš pelios 'tamsus' + ops 'veidas, akis') graikų mitologijoje – Tantalo ir Dionės sūnus. Gimęs Frygijoje ar Lidijoje, jis išvyko į Graikiją ir laimėjo Pizos (ar Olimpijos) karūną iš karaliaus Enamajaus. Pelopsas turėjo daugybę vaikų, kurių susilaukė su Hipodamija.

Pelopo sūnūs:

Alkatojas
Pitėjas, Troezeno valdovas, Aetros tėvas;
;
Atrėjas, Mikėnų valdovas;
Tiestas, Mikėnų valdovas;
Chrisipas, nimfos sūnus;

Pelopo dukros:

(ištekėjo už Akasto)
Euridikė (ištekėjo už Elektriono)
Nicipė (ištekėjo už )

Pelopo tėvas Tantalas, Sipilo kalno Anatolijoje karalius, pasiūlė savo sūnų, kaip auką Olimpo dievams. Pelopą supjaustė, išvirė ir pateikė dievams kaip troškinį.

Visi dievai pastebėjo jo apgaulę, taigi jie nepalietė vaišių; tiktai Demetra, tuomet sielodamasi dėl to, kad Hadas pagrobė jos dukterį Persefonę, nesuprato, kas buvo patiekta ir suvalgė berniuko petį. Lemtis, įsakyta Dzeuso, prikėlė berniuką gyvenimui (ji surinko visas kūno dalis ir išvirė jas šventame katile) vietoje jo peties panaudodama dramblio kaulą, padarytą Hefaisto ir padovanotą Demetrai. Po prikėlimo Pelopas buvo dar gražesnis ir Poseidonas jį įsimylėjo, nugabeno į Olimpą ir išmokė naudotis dievišku vežimu. Vėliau Dzeusas išmetė Pelopą iš Olimpo supykęs, kad jo tėvas Tantalas pavogė dievų valgį ir dalino jį paprastiems žmonėms, atskleisdamas dievų paslaptis.

Suaugęs Pelopas panoro vesti Hipodamiją, Enamajaus valdovo dukterį. užmušė 13 iki tol Hipodamijos rankos siekusių jaunikių po to, kai nugalėdavo vežimų lenktynėse. Enomajas tai darė todėl, kad pats mylėjo dukterį; pagal kitą versiją jis žinojo pranašystę, kad jis mirs nuo žento rankos. Pelopas paprašė Hipodamijos rankos ir pasirengė lenktynėms. Nerimaudamas, kad pralaimės, nuėjo prašyti dievo Poseidono pagalbos. Poseidonas jo vežimui davė sparnuotus arklius. Tačiau Pelopas buvo neįsitikinęs savo pergale, todėl susitarė su Enamajo vadėliotoju Mirtilu (pažadėjo pusę Enamajo karalystės ir pirmą naktį su Hipodamija), dievo Hermio sūnumi, kad šis jam padės nugalėti. Mirtilas sudegino Enamajo vežimo ratus ir Enamajas pralaimėjo. Mirtilas išgyveno, o Enamajas mirė tempiamas arklių po avarijos. Kai Mirtilas mėgino išprievartauti Hipodamiją, įsikišo Pelopas ir užmušė prievartautoją. Mirtilas prakeikė Pelopą išdavikiškai jį nužudžiusį ir savo prakeikimu pasmerkė pražūčiai visą Pelopo giminę.

Dėl šio prakeiksmo du sūnūs Atrėjas ir Tiestas užmušė trečią Chrisipą, kuris turėjo paveldėti tėvo karalystę. Vėliau dėl prakeiksmo mirė Atrėjas ir Tiestas bei kiti Pelopo anūkai ir proanūkiai: Agamemnonas, Egistas, Menelajas, Orestas.

Trojos karo metu graikai, kad laimėtų karą, pargabeno Pelopo kaulus į Troją.

Pelopas (Agamemnono sūnus)

Graikų mitologijoje yra kitas Pelopas, Agamemnono ir Kasandros sūnus. Egistas jį ir jo dvynį brolį Teledamą užmušė dar kūdikystėje.