Pečioros jūra rus Печорское море Arkties vandenyno jūra pietrytinė Barenco jūros dalis tarp Kolgujevo ir Vaigačo salų Pe

Pečioros jūra (rus. Печорское море) – Arkties vandenyno jūra (pietrytinė Barenco jūros dalis) tarp Kolgujevo ir Vaigačo salų.

Jūros ribos

Pečioros jūrai priskiriama akvatorija į rytus nuo linijos Čiorno ragas (Naujoji Žemė, pietinis įėjimas į įlanką Kostin Šaras) – šiaurinis Kolgujevo galas – pietinis Kolgujevo galas – Sviatoj Nos ragas (rus. Святой Нос) žemyne. Karos Vartų ir Jugros Šaro (rus. Югорский Шар) sąsiauriai nėra Pečioros jūros dalis.
Visi Pečioros jūros krantai yra Rusijos teritorija (žemyno krantas ir Kolgujevo ir Vaigačo salos – Nencų autonominė apygarda, Naujoji Žemė – Archangelsko sritis).

Pečioros jūra turi keletą įlankų – Ramenka, Kolokolkovo, Chaipudyros, (didžiausia). Stambiausia įtekanti upė – Pečiora.

Jūros charakteristikos

Jūros ilgis (platumos kryptimi, nuo Kolgujevo iki Karos Vartų) – apie 300 km, plotis (ilgumos kryptimi, nuo rago Ruskij Zavorotas (rus. Русский Заворот)) iki Naujosios Žemės – apie 180 km. Jūros akvatorijos plotas – 81263 km², vandens tūris – 4380 km³.
Jūra sekli, gilėja einant į šiaurę nuo žemyno kranto. Vidutinis gylis – 6 m. Pagal pietinį Naujosios Žemės krantą eina giliavandenis lovys (gylis virš 150 m). Giliausia vieta – 210 m.

Poliarinė naktis tęsiasi nuo lapkričio pabaigos iki sausio vidurio, o poliarinė diena – nuo gegužės vidurio iki liepos galo. Ledo danga sezoninė, susidaro rugsėjį ar spalį, išsilaiko iki liepos. Vanduo paviršiuje šilčiausias rugpjūčio mėnesį – 10–12 °C, o gilumoje – rugsėjo-spalio mėnesiais. Vanduo šalčiausias gegužės mėnesį, tuomet paprastai vandens temperatūra neigiama visame gylyje.

Pečioros jūros vandens druskingumas keičiasi keičiantis metų laikams, jis nevienodas skirtingose akvatorijos vietose. Esant ledo dangai vandens druskingumas jūrinis (32–35 ‰). Vasarą ir rudenį jūros vanduo labai gėlėja dėl Pečioros upės ir kitų upių nuotėkio. Paviršiniame 10 metrų sluoksnyje susidaro sūroko (druskingumas iki 25 ‰), pagėlėjusio (druskingumas 25–30 ‰) ir jūrinio sūraus (druskingumas virš 30 ‰) vandens zonos. Zonos ryškiausios liepos mėnesį. Zonos ima mažėti rugpjūčio-spalio mėnesiais ir lapkritį, kai jūra ima užšalti, visiškai išnyksta.

Pečioros jūroje teka šiltosios Kolgujevo-Pečioros srovės, šaltosios Litkės srovės atšakos, taip pat – nuotėkinės (šiltos vasarą ir šaltos žiemą) Baltosios jūros ir Pečioros srovės.

Pečioros jūroje ties Varandėjaus sala vidutinis siziginio potvynio aukštis yra 1,1 m.

Versla Pečioros jūroje

Jūroje žvejojamos menkės, medžiojami baltieji delfinai, ruoniai.

2009 m. Pečioros jūroje pramoninei naftos gavybai rengiami telkiniai Prirazlomnojė (Приразломное), Dolginskojė (Долгинское), Medinskojė-Morė (Медынское-море), Varandej-Morė (Варандей-море) ir kt. Ties Varandėjaus gyvenviete veikia jūrinis naftos terminalas, pumpuojantis žemyninių telkinių naftą.

Nuorodos

Огородов С.А. (2001) Морфология и динамика берегов Печерского моря In: Трудове на Института по океанология. Том 3. Варна, 2001.

Google Maps vaizdai

Pečioros jūra (reljefinis vaizdas)