Pečenegai

Didžiosios Stepės tauta: Pečenegai
Kilmė	tiurkai ogūzai
Protėvynė	Kaspijos šiaurė
Laikotarpis	IX–XI a.
Hegemonija	Ponto stepė
Palikuonys	-

Pečenegai (turk. Peçenekler, veng. Besenyő, gr. Πατζινάκοι/Πετσενέγοι/Πατζινακίται = Patzinaki/Petsenegi, lot. Pacinacae, Bisseni – Vengrijos dokumentuose) – pusiau klajoklių tiurkų genčių sąjunga iš Centrinės Azijos stepių. Manoma, susidarė VIII–IX a., užvolgio stepėse tiurkų klajokliams susiliejus su sarmatų ir finougrų gentimis. Iš pradžių gyveno tarp Volgos ir Uralo, spaudžiami chazarų ir ogūzų IX a. apsigyveno tarp Žemutinės Volgos ir Dunojaus žemupio. Kalbėjo (manoma, ji priklausė tiurkų kalbų grupės ogūzų kalboms).

Ponto stepės istorija
Skitai
Sarmatai
Hunai, Vakarų tiurkai
Bolgarai, Sabirai, Alanai
Chazarų kaganatas (Chazarai)
Pečenegai
Kumanai (Kipčiakai)
Aukso orda:
Didžioji orda, Nogajų orda, Krymo, Astrachanės chanatai
Kazokai:
, sečės, , , , , kariuomenės
Rusijos imperija (Novorosija)
TSRS (Kalmukų ATSR)
Ukraina, Rusijos Federacija
Edisanas, Zaporožė, Paazovjė, , Slobožanščina, Kubanė,

Sąjunga su Bizantija

IX a. Bizantija sudarė sąjungą su pečenegais, kad atsikratytų pavojingesnių priešininkų: rusėnų ir vengrų. Tai buvo sena Romos taktika (skaldyk ir valdyk), kurią naudojo Bizantijos imperatoriai.

Uzai, kita tiurkų gentis, išvarė pečenegus iš tėvynės. Tuo pat metu jie pagrobė didžiąją dalį galvijų ir mantos. Oguzų, kimekų ir kalmukų sąjunga irgi spaudė pečenegus, bet ją nugalėjo samanidai. Chazarų ir kumanų stumiami į vakarus 889 m., jie nustūmė vengrus į vakarus nuo Dnepro upės 892 m.

894 m. Bulgarija pradėjo karą su Bizantija. 895 m. pradžioje imperatorius Leonas VI paprašė vengrų pagalbos, o šie nusiuntė į Bulgariją Levento vadovaujamą armiją. Leventas veržėsi iš vienos pusės, o Bizantijos armija iš priešingos. Caras Simeonas I suprato, jog dviejų frontų karo nelaimės ir sudarė paliaubas su Bizantija.

Po to Simeonas paprašė pečenegų pagalbos kovoje su vengrais. Pečenegai taip sėkmingai kovėsi, jog išvijo vengrus iš Ponto stepės, o šie persikėlė per Dunojų ir apsistojo Panonijos lygumoje, kur įkūrė savo valstybę.

Istorija ir nuosmukis

Nuo IX a. prasidėjo painūs pečenegų santykiai su Kijevo Rusia. Daugiau nei du šimtus metų pečenegai puldinėjo Rusios žemes, kartais net sukeldami karus (pvz.: Igorio Kijeviečio karas su pečenegais 920 m.), bet buvo sudaromos ir laikinos karinės sąjungos (Igorio 943 m. Bizantijos kampanija). 968 m. pečenegai apgulė patį Kijevą.

Dalis pečenegų su Kijevo princu Sviatoslavskiu dalyvavo kare su Bizantija 970–971 m., bet galiausiai jie jį nužudė ir, pasak kronikos, chanas Kurija iš jo kaukolės padarė taurę. Tai tradicinis stepės klajoklių paprotys. Padėtis pasikeitė kai Kijevą pradėjo valdyti Vladimiras I (990–995 m.), kuris įkūrė Perejeslavo miestą toje vietoje, kur nugalėjo pečenegus, tačiau pečenegai nugalėjo Rusią 1037 m. Greitai po to nusilpusius pečenegus pakeitė kitos tiurkų tautos – kumanai ir polovcai. Po šimtus metų trukusios kovos su kaimynais – Bizantija, Bulgarija, Kijevo Rusia, vengrais ir Chazarų kaganatu – pečenegai kaip nepriklausoma tauta buvo sunaikinti Levounionio mūšyje 1091 m. Jame juos nugalėjo jungtinė kumanų ir Bizantijos armija, kuriai vadovavo imperatorius Aleksijus I Komninas. Kumanai 1094 m. vėl užpuolė pečenegus, daug jų buvo nužudyta, o likusieji asimiliuoti. 1122 m. Berojos mūšyje, dabartinėje Bulgarijos teritorijoje, Bizantija vėl nugalėjo pečenegus. Kurį laiką didelės pečenegų bendruomenės gyveno Vengrijoje, bet galiausiai juos asimiliavo vengrai, bulgarai ir gagaūzai. XV a. Vengrijoje kai kurie žmonės pasirinko Besenyö pavardę, o tai vengriškai reiškia „pečenegas“.

Šaltiniai

1. Pečenegai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XVIII (Perk-Pra). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2010