Pchovija

Šiam straipsniui ar jo daliai . Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami su šaltiniais.

Gruzijos regionas Pchovija ფხოვი
Tauta

Pchovija (gruz. ფხოვი), dar žinoma kaip Pchoetija (gruz. ფხოეთი) – kalnuotas kraštas viduramžiais šiaurės rytų Gruzijoje. Vėliau skilo į dvi provincijas – Pšaviją ir Chevsuretiją. Pchovija buvo pagal Aragvio upės viršutinę dalį ir trijuose alpiniuose slėniuose šiauriau Didžiojo Kaukazo kalnagūbrio pagrindinės keteros.
Krašto gyventojai vadinosi pchoviai (gruz. ფხო[ვ]ელნი, Pkho[v]elni), tai buvo karinga gruzinų kalniečių gentis, dažnai nepaklusdavusi karališkai Gruzijos valdžiai.

Toponimas Pchovija pirmą kartą paminėtas VII a. kronikoje „Kartlio atvertimas“, kurioje minima, kad vietiniai kalniečiai atmeta krikštijimo politiką, kurią vykdė karalius Mirianas III. Karalystei krikštijant per prievartą dalis pchovių pasitraukė į pietryčius, į Tušetiją.

Pchovija oficialiai buvo valdoma tiesiogiai Gruzijos karaliaus, tačiau pchoviai niekada nebuvo visiškai integruoti į viduramžių Gruzijos feodalinę sistemą. Pchovijoje aristokratai praktiškai negaudavo žemių.

Gruzijos stačiatikių bažnyčios įtaka krašte buvo silpna, pchoviai praktikavo savotišką pagonybės ir krikščionybės mišinį. Tai atsispindėjo Pchovijos religinėje architektūroje: Svanetijoje, , ir Račoje praktiškai kiekvienas kaimas turi V–XVIII a. statytą bažnyčią, o Pchovijoje tų laikų stačiatikių bažnyčių nėra. Užtai krašte daug šventų vietų su pagoniškomis šaknimis.

Dėl Pchovijos kalniečių klanų nepriklausomumo į Pchoviją protarpiais įsiverždavo Gruzijos karalystės kariuomenė. Vieną labiausiai kraštą nusiaubusių ekspedicijų surengė Gruzijos , kuriai valdant buvo vadinamasis „Gruzijos aukso amžius“. Po kruvinos tris mėnesius trukusios kampanijos Pchovijoje buvo sunaikinti keli kaimai ir šventovės.

Pchovijos pavadinimas išnyko XV a., jį pakeitė Pšavija ir Chevsuretija.