Paveisininkai if 270px Paveisininkai54 03 54 š pl 23 35 49 r ilg 54 065 š pl 23 597 r ilg 54 065 23 597 Paveisininkai Ap

Paveisininkai

Paveisininkai

54°03′54″š. pl. 23°35′49″r. ilg. / 54.065°š. pl. 23.597°r. ilg.

Apskritis

Alytaus apskritis

Savivaldybė

Lazdijų rajono savivaldybė

Seniūnija

Kapčiamiesčio seniūnija

Gyventojų

4

Vietovardžio kirčiavimas (1 kirčiuotė)
Vardininkas:	Pãveisininkai
Kilmininkas:	Pãveisininkų
Naudininkas:	Pãveisininkams
Galininkas:	Pãveisininkus
Įnagininkas:	Pãveisininkais
Vietininkas:	Pãveisininkuose

Istoriniai pavadinimai

lenk. Powieśniki

Paveisininkai – kaimas Lazdijų rajono savivaldybėje, prie Veisiejo ežero rytinio pakraščio (šiaurinė dalis). Yra medinė Šv. Kūdikėlio Jėzaus Teresės bažnyčia (nuo 1938 m.), kapinaitės, stūkso Paveisininkų piliakalnis. Ateina kelias nuo Semoškų.

Etimologija

Pavadinimas siejamas su numanomu žodžiu *paveisininkas „kas gyvena prie Veisiejo ežero“.

Istorija

XIX a. pab. kaimas pateko į Seinų apskrities Kapčiamiesčio valsčių, Veisiejų parapiją.

Tarpukariu veikė Paveisininkų pradinė mokykla.

Piliakalnis

Pagrindinis straipsnis – Paveisininkų piliakalnis.

Beveik iš visų pusių ežero apjuostoje kalvoje stūkso senas jotvingių piliakalnis. Jotvingiai – viena iš baltų genčių, gyvenusi šioje teritorijoje iki XIII a. 1962 m. archeologai piliakalnio aikštelėje ir po pylimu rado jotvingiams būdingų kapų. Jie mirusius degindavo, palaikus laidodavo dėžėse, sukrautose iš akmenų. Tai vadinamieji krūsniniai kapai. Paveisininkai – vieni iš jotvingių centrų, buvo sunaikinti kryžiuočių 1278–1283 m. tik XV a. jotvingių žemėse, vadinamojoje Užnemunėje, gausiau apsigyveno lietuviai, kurie asimiliavo kai kur dar išlikusius jotvingius. Dabar šiame krašte išliko tik jotvingių piliakalnis.

Gyventojai

Demografinė raida tarp 1827 m. ir 2021 m.

1827 m.

1880 m.

1888 m.

1923 m.^sur.

1959 m.^sur.

1970 m.^sur.

76

122

174

176

142

123

1979 m.^sur.

1989 m.^sur.

2001 m.^sur.

2011 m.^sur.

2021 m.^sur.

-

72

32

14

7

4

-

Šaltiniai

Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. . // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. .
Lenkų okupuoto Seinų krašto žemėlapis tarpukaryje 1929 m.
Lietuvos vietovardžių geoinformacinė duomenų bazė. Prieiga internete https://ekalba.lt/lietuvos-vietovardziu-geoinformacine-duomenu-baze/
Powieśniki. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. VIII (Perepiatycha — Pożajście). Warszawa, 1887, 893 psl. (lenk.)
Списки населенныхъ мѣстъ Сувалкской губерніи: как матеріалъ для историко-этнографической географіи края. Собралъ Э. А. Вольтеръ. Санктпетербургъ, 1901. (Archive.org nuoroda)
Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
Paveisininkai. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 2 (K–P). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1968, 801 psl.
Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
Alytaus apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2002.
Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.

Paveisininkai. Mūsų Lietuva, T. 3. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1966. – 510 psl.

[1] Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. . // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. .

[2] Lenkų okupuoto Seinų krašto žemėlapis tarpukaryje 1929 m.

[3] Lietuvos vietovardžių geoinformacinė duomenų bazė. Prieiga internete https://ekalba.lt/lietuvos-vietovardziu-geoinformacine-duomenu-baze/

[4] Powieśniki. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. VIII (Perepiatycha — Pożajście). Warszawa, 1887, 893 psl. (lenk.)

[5] Списки населенныхъ мѣстъ Сувалкской губерніи: как матеріалъ для историко-этнографической географіи края. Собралъ Э. А. Вольтеръ. Санктпетербургъ, 1901. (Archive.org nuoroda)

[6] Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.

[MLTE-7] Paveisininkai. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 2 (K–P). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1968, 801 psl.

[8] Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.

[9] Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.

[10] Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.

[11] Alytaus apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2002.

[12] Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.

[13] Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.