Paulas Boi

Paolo Boi
Pilnas vardas	Paolo Boi
Šalis	Italija
Gimė	1528 m. Sirakūzai, Sicilija, Italija
Mirė	1598 m. (~70 metų) Neapolis, Kozencos provincija, Italija
Titulas	Vienas iš geriausių XVI a. antros pusės Italijos žaidėjų

Paulas Boi (it. Paolo Boi; 1528 m. Sirakūzuose, Sicilija – 1598 m. Neapolyje, Italija) – vienas iš geriausių XVI a. antros pusės italų šachmatininkų.

Daug keliavo ir žaidė daugelyje Italijos miestų, Turkijoje, Vengrijoje, Ispanijoje, Portugalijoje. 1575 m. Madride įveikė geriausius to meto ispanų šachmatininkus – Rui Lopesą ir A. Seroną.

Gyvenimas ir šachmatai

Jaunystė

Paulas Boi gimė turtingoje ir kilmingoje šeimoje. Jaunystėje domėjosi literatūra. Anksti susipažinęs su šachmatų žaidimu, apleido klasikinių mokslų studijas. Užtat darė greitą pažangą žaisdamas šachmatais. Netrukus pradėjo laimėti prieš geriausius Sicilijos žaidėjus. Be to, gebėjo žaisti nežiūrint į lentą iš karto su trim žaidėjais.

Jį mėgo daugelis Italijos princų, ypač Urbino hercogas, kuris keletą metų mokėjo jam 300 skudų rentą, bei popiežius Pijus V, siūlęs jam tapti dvasininku.

Kelionės

Boi nuolat keliaudavo po Italiją ar užsienį. Neturėjo „pastovių namų ir iš esmės keliaudavo, kur tik jam šaudavo į galvą“ rašė Don P. Karera. Kadangi niekam nepranešdavo, kur išvykstąs, todėl ne kartą Sirakūzuose buvo laikomas mirusiu, nes nebuvo ten ištisus 20 metų.

Neapolyje, kur žaidė su Leonardu da Kutri mačą ir kuris baigėsi lygiosiomis, jis buvo princo Dono Fabricio Džezualdo (Don Fabrizio Gesualdo) svečiu.

1575 m. atvyko į Madridą, kur Leonardas da Kutri jau kovojo su ispanų žaidėjais. Ten jis, kaip ir Leonardas da Kutri, įrodė savo pranašumą prieš ispanų šachmatininkus.

Iš Madrido vyko į Portugaliją, kur karaliaus akivaizdoje įveikė stipriausią tenykštį šachmatininką Moor. Žaidė partijas ir su karaliumi Sebastijanu I. Po to grįžo į Madridą, kur žaidė mačą su Leonardu da Kutriu. Tris dienas vyko lygus žaidimas, tačiau 4-ąją Paulas Boi pralaimėjo visas žaistas partijas. Tai jį labai prislėgė ir jau sekančią dieną jis paliko Madridą. Ispanijos karalius davė nurodymą, kad iš Sirakūzuose, ir dar keliuose miestuose surinktų mokesčių, Paului Boi kasmet būtų mokama 500 skudų renta.

Barselonoje įlipo į vienstiebį burlaivį, vykstantį į Italiją, tačiau, ten nuvyko negreitai: Liono įlankoje pateko į Alžyro pirato nelaisvę ir buvo parduotas turkui į vergiją. Paulas Boi pasiūlė šeimininkui, kuris buvo iš aukštuomenės tarpo bei geraširdis žmogus ir dažnai žaisdavo su savo svečiais šachmatais, tačiau vis pralaimėdavo nemažas sumas, kad jei jis suteiktų jam laisvę, padėtų jam laimėti ir uždirbti daug pinigų. Turkas sutiko ir Paulas ėmėsi darbo bei uždirbo turkui ne vieną tūkstantį skudų. Šeimininkas buvo sužavėtas ir suteikė jam laisvę ir dar pridėjo 2 000 dukatų.

Vėl Italijoje

Grįžo iš vergijos į Sirakūzus, bet jo nuotykių ieškotojo siela vėl jį atvedė į Neapolį, kur Osūnos hercogo, vėliau Neapolio vicekaraliaus akivaizdoje, žaidė lygiosiomis pasibaigusius mačus su Leonardu Da Kutriu. Jie dažniausiai baigdavosi lygiosiomis.

1598 m., būdamas daugiau nei 70 metų, žaidė mačą su Alesandru Salvio ir pralaimėjo. Po trijų dienų Neapolyje mirė. Egzistuoja kelios versijos dėl jo mirties: viena – buvo nunuodytas,, antra – susirgo, persišaldęs medžioklėje.

Laidotuvės buvo iškilmingos. Jose dalyvavo Neapolio princas Stiglianas (Stigliano) ir kiti dvariškiai.

Amžininko prisiminimai

Donas Pietro Karera (Don Pietro Carrera) buvo geros nuomonės apie Paulą Boi. Jis savo knygoje rašė:

„Aš pamačiau jį 1597 m. būdamas Palerme. Tada jis buvo visai pražilęs, bet dar sveikai atrodantis, pilno įproto. Apsirengęs madingai, kaip jaunas žmogus. Nežiūrint to, turėjo daug puikių savybių: buvo paprastas, kuklus, nevedęs, tolerantiškas, dosnus, labai geraširdiškas. Jis neleido niekam savęs tapyti, tad tie portretai, kurie yra, piešti be jo žinios. Net garbiame amžiuje, jis nesileido įkalbamas apsigyventi pastoviai savo šalyje ar kitur. Jis buvo gana aukštas, gerai sudėtas, gražus ir linksmas, kalbus pokalbyje ir su kiekvienu mandagus. Jis parašė šiek tiek darbų apie šachmatus, kurių man nepavyko pamatyti. Parašiau, nes manau, kad reikia plačiau papasakoti ateities kartoms apie šį žmogų“.

Šaltiniai

1. Шахматы. Энциклопедический словарь / гл. ред. А. Е. Карпов. – М.: Советская энциклопедия, 1990. – С. 41. –
2. Bill Wall. „Chess History and Chronology“ (anglų). Nuoroda tikrinta 2014 m. lapkričio 22 d..
3. (anglų). Suarchyvuota iš originalo 2011-05-22. Nuoroda tikrinta 2020 m. rugpjūčio 11 d.. {{}}: Cite has empty unknown parameter: |3= ()CS1 priežiūra: netinkamas URL ()
4. (rusų). Suarchyvuota iš originalo 2008-05-13. Nuoroda tikrinta 2020 m. rugpjūčio 11 d..{{}}: CS1 priežiūra: netinkamas URL ()
5. (italų). Suarchyvuotas originalas 2014-09-24. Nuoroda tikrinta 2020 m. rugpjūčio 11 d..
6. D.Pietro Carrera. „Treatise on the games of chess (V. Levio vert. į en k. Londonas. 1822 m.)“. pp. 287–290. Nuoroda tikrinta gruodžio 3 d. {{}}: Patikrinkite date reikšmes: |accessdate= ()

Nuorodos

• (anglų k.), 279–286 psl.