Šiam straipsniui ar jo daliai . Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami su šaltiniais. |
Programavimo kalba Pascal (Paskalis) – kalba, daugiausiai naudojama švietimo įstaigose programavimo kalbų pagrindų mokymui.
Kalbą sukūrė Niklausas Virtas (Niklaus Wirth) 1970 metais kaip priemonę, skatinančią studentus programuoti struktūriškai. Kalba sukurta kalbos pagrindu ir pavadinta matematiko bei filosofo Blezo Paskalio (Blaise Pascal) garbei.
Sintaksė
Pagrindinės taisyklės:
- kiekviena programa prasideda
program
baziniu žodžiu (nebūtinai) ir baigiasi tašku (.) - sakinių blokai apgaubiami baziniais žodžiais
begin
irend
- didžiosios ir mažosios raidės Paskalyje neskiriamos, taigi 'Program', 'PROGRAM' ar 'program' reiškia tą patį.
- sakiniai skiriami kabliataškiais (;)
- visi kintamieji turi būti iš anksto apibrėžti nurodant tipą.
Paprasčiausių Paskalio kalba parašytų programų pavyzdžiai:
program Labas_pasauli; begin WriteLn('Labas, pasauli!'); end.
program Sudėtis; var a, b, c : integer; begin WriteLn('Įveskite pirmą dėmenį'); ReadLn (a); WriteLn('Įveskite antrą dėmenį'); ReadLn (b); c := a + b; WriteLn('Skaičių ', a, ' ir ', b, ' suma yra lygi ', c); ReadLn; end.
program lygtis; var a, b, c : integer; begin WriteLn('Lygtis x+a=b'); {kokią lygtį spręs programa} ReadLn; WriteLn('a:'); {1-as skaičius} ReadLn (a); WriteLn('b:'); {2-as skaičius} ReadLn (b); c := b - a; WriteLn('x = ', c); {nežinomojo x reikšmė} ReadLn; end.
Program DosInfo; uses Dos; var OS : string[32]; Version : word; begin WriteLn('Dos Informacija: '); {$IFDEF WINDOWS} OS:='WINDOWS'; {$ENDIF} {$IFDEF DOS} OS:='Dos'; {$ENDIF} Version:=DosVersion; WriteLn('Dos ',OS,'Versija:',Lo(Version),'.',Hi(Version)); WriteLn('Kietojo Disko Informacija: '); WriteLn('Disko Skirsnio Dydis (C:\) : ',DiskSize(0),' Baitai'); WriteLn('Laisva vieta: ',DiskFree(0),' Baitai'); Readln; end.
Kompiliatoriai
- FreePascal
- Turbo Pascal
- GNU Pascal kompiliatorius
- Delphi
Istorinės žinios
Kuriant Pascal, buvo remtasi naujausiomis (struktūrinio) programavimo idėjomis, bandant jas apibendrinti, tad Pascal tapo ne tik mokomąja, bet ir konceptualia kalba, padariusia labai stiprią įtaką daugumai vėliau sukurtų kalbų, pvz., C. Bandant patobulinti Pascal, buvo sukurtos tokios kalbos, kaip , ir . Pascal padarė beveik nesulyginamą įtaką kompiliatorių kūrėjams: Pascal sintaksė buvo kuriama taip, kad būtų galima kompiliuoti vienu praėjimu (kintamųjų, procedūrų etc. deklaravimas), todėl atsirado galimybė vykdyti atitikimo tarp programų tekstų ir generuoto kodo analizę. Analizuojant Pascal kompiliavimo metodus, buvo sukurtas USCD Pascal kompiliatorius bei , skirta Pascal pseudokodo vykdymui, davusi pradžią vėliau kurtoms virtualioms mašinoms, ypač – Java.
Parsisiųsti
Windows: GUI redaktorius + FPC kompiliatorius 2006-07-14 iš Wayback Machine projekto. Plačiau 2006-06-14 iš Wayback Machine projekto. Linux: GUI redaktorius + FPC kompiliatorius
Nuorodos
- Lietuviškos Turbo pascal pamokos 2008-10-05 iš Wayback Machine projekto.
- Knyga „Programavimas paskaliu“ (Windows cp1257 koduotė, jei kartais kam nerodytų) 2009-08-14 iš Wayback Machine projekto.
- J. Blonskis ir V. Dagienė. Programavimo pradmenys. Vadovėlis XI–XII klasėms (projektas) 2008-05-27 iš Wayback Machine projekto.
- Programavimas pascal. Teorija, pavyzdžiai ir pratimai. 2011-07-13 iš Wayback Machine projekto.
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu , mobilusis, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris