Kitos reikšmės Šv Antano koplyčia 55 35 24 46 š pl 25 22 18 28 r ilg 55 5901278 š pl 25 3717444 r ilg 55 5901278 25 3717

Kitos reikšmės – Šv. Antano koplyčia.

55°35′24.46″ š. pl. 25°22′18.28″ r. ilg. / 55.5901278°š. pl. 25.3717444°r. ilg. / 55.5901278; 25.3717444

Papšių šv. Antano koplyčia

Vyskupija	Panevėžio
Dekanatas	Anykščių
Savivaldybė	Anykščių rajonas
Gyvenvietė	Papšiai
Statybinė medžiaga	akmenų mūras
Pastatyta (įrengta)	XIX a. pr.

Papšių šv. Antano koplyčia – akmenų mūro koplyčia, veikianti Papšių kaime, Anykščių rajone. Įsikūrusi senosiose kaimo kapinėse, už 0,2 km į pietryčius nuo kelio Čekonys–Debeikiai–Žalioji . Koplyčią supančios kapinės yra veikiančios, aptvertos akmenine tvora, jose laidojama, yra išlikusių XIX a. pabaigos paminklų – geležinių kryžių ant akmeninių postamentų. Koplyčia yra Debeikių šv. Jono Krikštytojo parapijoje.

Koplyčios vidus. Viduryje, prie durų – įėjimo į rūsį dangtis. Priekyje, dešinėje – šv. Antano statulos stovas

Istorija

Papšių koplyčia pastatyta XIX a. pradžioje kaip Aknystų dvarą valdžiusių dvarininkų Jelenskių giminės mauzoliejus, kuriame buvo palaidota apie 10 iškiliausių šios giminės atstovų: 1812 m. Napoleono žygio į Maskvą dalyvis Romualdas Jelenskis (1780–apie 1851), jo sūnėnas, vienas iš 1863 m. sukilimo organizatorių Antanas Jelenskis (1818–1874) ir jo žmona mokytoja Sabina Jelenskienė (?–1912), jų vaikai Marija ir Povilas (1839–apie 1884), Povilo žmona Emilija (apie 1850–1881) ir keletas kitų XIX a. pabaigos apylinkių dvarininkų. Koplyčios priežiūra XX a. pradžioje rūpinosi paskutinioji Aknystų dvaro savininkė, Povilo ir Emilijos Jelenskių dukra Sofija Emilija Venslovavičienė (1881–1964), globojusi koplyčią net ir senatvėje gyvendama Lenkijoje.

1956 m. Debeikių klebonas Laimingas Feliksas Blynas sutvarkė koplyčią ir įvedė joje šv. Antano atlaidus birželio pradžioje. 1958 m. sovietinės valdžios iniciatyva koplyčia buvo uždaryta, religinės apeigos joje nutrauktos, o kapinėse uždrausta laidotis. Per keturis dešimtmečius koplyčia buvo apleista ir išniekinta, joje buvusios kapavietės išplėštos ir sunaikintos. Tik Lietuvos Atgimimo metais vietos bendruomenės iniciatyva koplyčia buvo pradėta tvarkyti, 1990–1996 m. ji restauruota. Koplyčioje pastatyta iš Debeikių bažnyčios gauta klausykla, iš Utenos kraštotyros muziejaus čia atkeliavo ten išsaugota šv. Antano statula, ant sienų pakabinti Jelenskių giminės portretai, šventi paveikslai, kuriuos paaukojo dvarininkų palikuonys bei vietiniai gyventojai, pastatytas tautodailininko B. Tvarkūno altorius. 1999 m. birželio 13 d. vėl iškilmingai pašventinta. Po koplyčia vėliau atnaujintas ir sutvarkytas Jelenskių šeimos mauzoliejus.