Panevėžio Švč. Trejybės (Marijonų) bažnyčia

55°43′36″š. pl. 24°21′30″r. ilg. / 55.7265603°š. pl. 24.358211°r. ilg. / 55.7265603; 24.358211

Panevėžio Švč. Trejybės bažnyčia
Vyskupija	Panevėžio
Dekanatas	Panevėžio-Krekenavos
Savivaldybė	Panevėžio miestas
Gyvenvietė	Panevėžys
Adresas	Sodų g. 12
Statybinė medžiaga	akmenų mūras
Pastatyta (įrengta)	1803 m.
Stilius	klasicizmas, istorizmas

Kitos reikšmės – Švč. Trejybės bažnyčia.

Panevėžio Švč. Trejybės bažnyčia, anksčiau Marijonų bažnyčia – bažnyčia, stovinti Panevėžyje.

Istorija

1727 m. Vilniaus kapitulos kanauninkas ir Bernatonių seniūnas su žmona Konstancija įkurdino pijorų vienuolius, dovanojo jiems Pauslavo dvarą su 6 kaimais ir įpareigojo įsteigti ir išlaikyti gimnaziją. 1727–1728 m. pastatyta medinė bažnyčia, vienuolynas ir mokykla. 1741 m. pijorai dar gavo Daumėnų dvarą su 6 kaimais; 1743 m. skirta daugiau žemių.

1790 m. bažnyčia, vienuolynas, mokykla ir ūkiniai trobesiai sudegė. Po gaisro pastatytas mūrinis vienaaukštis vienuolynas, 1803 m. – nauja bebokštė akmenų mūro bažnyčia. Iš pradžių ji aptarnavo tik vienuolyną ir mokyklą. Sudegus Upytės bažnyčiai, pijorai turėjo aptarnauti ir dalį Upytės parapijiečių, rašyti metrikus. Bažnyčia buvo per maža, todėl kapinėse pastatyta nedidelė medinė bažnytėlė (koplyčia), skirta vienuoliams ir jų mokiniams. Po 1831 m. sukilimo Rusijos administracija pijorų vienuolyną, bažnyčią ir gimnaziją uždarė. Buvo suimti keli kunigai. Vienuolyno žemės atiduotos stačiatikių parapijai, rūmai paimti kariuomenės reikalams, knygynas ir bažnytiniai reikmenys perduoti Ukmergės bažnyčiai. Atimtoji bažnyčia nenaudota, 1847 m. paversta cerkve. Miesto gyventojai naudojosi kapinių koplyčią, bet 1864 m. pijorų kapinės iš katalikų buvo atimtos, koplyčia uždaryta. 1872 m. koplyčia nugriauta, ant jos pamatų pastatyta cerkvelė. Per Pirmąjį pasaulinį karą vokiečiai bažnyčioje buvo įrengę karo belaisvių stovyklą.

1918 m. bažnyčia grąžinta katalikams. Katalikai suremontavo (įrengė 3 altorius, pervežtus iš Klovainių, vargonus, nugriovė cerkvės bokštelius). Remonto ir įrengimo darbais daugiausia rūpinosi gimnazijos kapelionas kunigas . 1919 m. laikytos pirmosios katalikų pamaldos. Atnaujintoji bažnyčia daugiausia buvo skirta moksleiviams ir kariams. Kurį laiką pamaldos dar laikytos ir klebonijoje įrengtoje koplyčioje. 1927 m. Panevėžio vyskupas perdavė bažnyčią marijonams. Rektorius marijonas kunigas Jurgis Tilvytis išpuošė bažnyčios vidų. Bažnyčią konsekravo vyskupas Kazimieras Paltarokas. 1936 m. išdažytas vidus.

1944 m. bažnyčia gerokai sužalota. Po karo rektorius kunigas Stasys Mažeika bažnyčią suremontavo, sutvarkė altorius, pakabino daug paveikslų. Netrukus bažnyčią valdžia uždarė, vėliau buvo perduota Panevėžio miesto kultūros namams, kurie buvusioje bažnyčioje ruošė jaunimo pasilinksminimo vakarus-šokius, o 1973 m. buvo perduota Pamevėžio miesto muziejui ir naudota kaip parodų salė. Nuo 1989 m. vėl veikia.

Architektūra

Bažnyčia vienabokštė, turi 5 altorius.

Galerija

• Bažnyčios, paverstos į cerkvę, vaizdas, nutofografuotas tarp 1915-1918 m.
• Interjeras
• Altorius
• Vargonai

Šaltiniai

1. Panevėžio architektūra. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XVII (On-Peri). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2010
2. Panevėžio buvęs pijorų (vėliau - marijonų) vienuolynas ir Švč. Trejybės bažnyčia, Lietuvos vienuolynai. Nuoroda tikrinta 2021-05-15.

Nuorodos

Vikiteka: Panevėžio Švč. Trejybės bažnyčia – vaizdinė ir garsinė medžiaga

• Parapija