Panemunės valsčius (Kaunas)

54°52′š. pl. 23°58′r. ilg. / 54.86°š. pl. 23.96°r. ilg. / 54.86; 23.96

Aukštosios Panemunės valsčius
Laikotarpis: 1868 – 1950 m.
Apytikrė valsčiaus vieta dabartinės Lietuvos žemėlapyje
Adm. centras:	Aukštoji Panemunė
Rusijos imperija
Suvalkų gubernija	Marijampolės apskritis (1868–1915)
Lietuva
	Kauno apskritis (1920–1940)
Trečiasis Reichas
Ostlandas	Kauno apskritis (1941–1944)
Sovietų Sąjunga
Lietuvos TSR	Kauno apskritis (1944–1950)

Aukštosios Panemunės valsčius (arba tiesiog Panemunės valsčius; 1868–1895 m. Panemunės-Pažaislio valsčius, rus. гмина Понѣмонь, lenk. gmina Poniemoń, gmina Poniemoń-Pożajście) – buvęs administracinis-teritorinis vienetas dabartinės vidurio Lietuvos teritorijoje, kairiajame Nemuno krante. Centras – Aukštoji Panemunė, 1932 m. būstinė buvo Vytauto g. 1.

Istorija

Panemunės valsčius įkurtas XIX a. 1868 m. vasario 20 d. sujungtas su Pažaislio valsčiumi ir pavadintas Panemunės-Pažaislio valsčiumi.1870 m. rugpjūčio 28 d. prie valsčiaus prijungta Panemunė, netekusi miesto teisių.1895 m. valsčiui sugrąžintas Panemunės pavadinimas.

1923 m. buvo 1253 ūkiai (be Kauno zonai priskirtų Aukštosios Panemunės, Panemunės, Plikakalnio ir Vičiūnų – 1018 ūkių). Valsčius panaikintas 1950 m. birželio 20 d., jo teritorija perduota Panemunės rajonui (11 apylinkių).

Valsčiaus istorija
Metai	Plotas, km²	Gyventojų sk.	Ūkių sk.	Suskirstymas	Gyvenvietės
1888		10 315
1923	178	6630	1233
1932 m.	117	7211		11 seniūnijų
1949-01-01 ((išsamiau))	166			11 apylinkių

Vadovai

• , 1932 m.

Suskirstymas

Pagrindinė gyvenvietė	Seniūnija, 1932 m.	Apylinkė, 1949 m.
Armališkės	Armališkių seniūnija	Armališkių apylinkė
Kampiškės	Kampiškių seniūnija	Kampiškio apylinkė
Pakalniškiai	Pakalniškių seniūnija	Pakalniškių apylinkė
Patamulšėlis	Patamulšėlio seniūnija	Patamulšėlio apylinkė
Piliuona	Piliuonos seniūnija	Piliuonos apylinkė
Rokai	Rokų seniūnija	Rokų apylinkė
Samylai	Samilų seniūnija	Samylų apylinkė
Šilėnai	Šilėnų seniūnija	Šilėnų apylinkė
Šlienava	Šlienavos seniūnija	Šlienavos apylinkė
Vainatrakis	Vainatrakio seniūnija	Vainatrakio apylinkė
Viršužiglis	Viršužiglio seniūnija	Viršužiglio apylinkė
Iš viso:	11 seniūnijų	11 apylinkių

Gyvenvietės

1934 m. valsčiuje buvę kaimai:

• Arlaviškiai
• Armališkiai
• Dubrava
• Gervėnupis (Zigmantavas)
• Guogai
• Kampiškis, bažnytkaimis
• Laumėnai
• Leonavas
• Mozūrai
• Murinka
• Naujieji Dvareliškiai
• Padvarėliai
• Pakalniškiai
• Patamulšėlis
• Pavytė
• Piliuona
• Ragaliai
• Rokai
• Samylai
• Senieji Dvareliškiai
• Šilėnai
• Šilenava
• Tursonas
• Užupiai
• Vainatrakis
• Vičius
• Viršužeglis
• Žiegždriai

Dvarai:

• Armališkiai
• Babykiai
• Dubrava
• Dvareliškiai
• Kampiškis
• Pajėsis
• Prendzelevas
• Raželiai
• Samylai
• Tursonas
• Vaišvidavas (seniau Pakalniškiai)
• Žiegždriai

Gyventojai

Tautinė sudėtis

1888 m.:

• Lietuviai – 78,1 % (8065);
• Vokiečiai – 2,5 % (261);
• Lenkai – 0,07 % (8);
• Žydai – 17,7 % (1831);
• Mozūrai – 1,4 % (150);

Žymūs žmonės

Valsčiuje gimę žymūs žmonės
Gimimo metai	Gimimo vieta	Žmogus	Mirties metai
1881	Tursonas	Antanas Garmus, gydytojas, išeivijos veikėjas	1955
1888	Senieji Dvareliškiai	Pranas Lavinskas, išeivijos veikėjas	1976
1893		Kazimieras Stasiulevičius, muzikas	1985
1904	Kampiškės	Jonas Aistis-Aleksandravičius, poetas	1973
1924	Piliuona	Kazimiera Galaunienė, muziejininkė, meno istorikė
1947	Vingytė	Romualdas Apanavičius, etnomuzikologas

Šaltiniai

1. Dziennik Praw, rok 1868, tom 67, nr. 228, str. 359.
2. Dziennik Praw, rok 1870, tom 70, nr. 242, str. 189.
3. Списки населенныхъ мѣстъ Сувалкской губерніи: как матеріалъ для историко-этнографической географіи края. Собралъ Э. А. Вольтеръ. Санктпетербургъ, 1901. (Archive.org nuoroda)
4. Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
5. Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 569–583 psl.
6. Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 39
7. Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 570 psl.
8. Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 576 psl.
9. Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 40
10. Aukštosios Panemunės valsčius. Lietuviškoji enciklopedija, I t. Vilnius: „Spaudos Fondas“, bendradarbiaujant su Lietuvių Katalikų Mokslo Akademija, 1931-1933. T. 1: A–Atskalūnas, XVI p., 243 psl.