Panemunėlio gel stotis Kaimo sodyba Panemunėlio gel stotis 55 54 22 š pl 25 23 31 r ilg 55 906 š pl 25 392 r ilg 55 906

Panemunėlio gel. stotis

Panemunėlio gel. stotis

55°54′22″š. pl. 25°23′31″r. ilg. / 55.906°š. pl. 25.392°r. ilg.

Apskritis

Panevėžio apskritis

Savivaldybė

Rokiškio rajono savivaldybė

Seniūnija

Panemunėlio seniūnija

Gyventojų

476

Vietovardžio kirčiavimas (2 kirčiuotė)
Vardininkas:	Panemunė̃lis
Kilmininkas:	Panemunė̃lio
Naudininkas:	Panemunė̃liui
Galininkas:	Panemunė̃lį
Įnagininkas:	Panemunėliù
Vietininkas:	Panemunė̃lyje

Panemunėlio geležinkelio stotis – gyvenvietė Rokiškio rajono savivaldybėje, į vakarus nuo Panemunėlio miestelio, prie geležinkelio Radviliškis–Daugpilis. Seniūnijos ir seniūnaitijos centras. Gyvenvietėje stovi koplyčia, veikia Panemunėlio pagrindinė mokykla, darželis, biblioteka, paštas (LT-42031), universalus daugiafunkcis centras, ambulatorija, medienos perdirbimo įmonė. Gyvenvietės planas stačiakampis.

Prateka Šetekšna. Keliai į Panemunėlį, Kazliškį, Augustinavą, toliau pietuose eina plentas 122 Daugpilis–Kupiškis–Panevėžys .

Istorija

Gyvenvietė pradėjo kurtis XIX a. pabaigoje aplink Panemunėlio stotį, kuri buvo Zarasų apskrityje, Liepojos–Romnų geležinkelio atkarpoje Radviliškis–Kalkūnai. XX a. pradžioje – Panemunėlio valsčiaus centras. 1937 m. įkurta biblioteka. Stoties gyvenvietė garsėjo linų fabriku, kuris čia veikė nuo 1937 m.

LTSR metais buvo „Atžalyno“ kolūkio centrinė gyvenvietė. Veikė linų fabrikas, ryšių skyrius, malūnas, lentpjūvė, ambulatorija, vaistinė, vidurinė mokykla (kaip pradinė įkurta 1919 m.).

2011 m. rugsėjo 1 d. gyvenvietėje pradėjo veikti Panemunėlio universalus daugiafunkcis centras.

Stotis

Panemunėlio geležinkelio stotis
55°54′27″š. pl. 25°23′15″r. ilg. / 55.9076°š. pl. 25.3875°r. ilg. / 55.9076; 25.3875
Adresas	Stoties g. 1
Atidaryta	1873 m.
Uždaryta	2003 m.
Žemėlapiai	Retromap.ru
Nuotraukos	Railwayz.info

Geležinkelio stotis čia buvo įkurta 1873 m. prie Radviliškio–Kalkūnų geležinkelio. Nuo tada gyvenvietė ėmė greitai augti ir jau XX a. pranoko Panemunėlio miestelį, kurio vardu buvo pavadinta.

2003 m. stotis buvo uždaryta. Netrukus buvo nugriautas nuo XX a. 8-ojo dešimtmečio vidurio nebenaudojamas geležinkelio vandens bokštas (vien dėl staiga suprastėjusios jo stogo būklės). Šis bokštas buvo aukščiausias pastatas bent 6 km spinduliu, todėl traukdavo baltųjų gandrų dėmesį, kurie čia sukdavo lizdus.

2016 m. stoties pastatas ir keleivių peronas buvo perduoti Turto bankui.

Stoties pastatas
Ūkiniai statiniai prie geležinkelio

Gyventojai

Demografinė raida tarp 1902 m. ir 2021 m.

1902 m.

1914 m.

1923 m.^sur.

1959 m.^sur.

1970 m.^sur.

1979 m.^sur.

180

603

383

446

593

674

1986 m.

1989 m.^sur.

2001 m.^sur.

2011 m.^sur.

2021 m.^sur.

-

763

830

646

562

476

-

Aplinkinės stotys ir stotelės

km

↑ DAUGPILIS ↑

(Lietuvos–Latvijos siena)

ROKIŠKIS

9,1

Tindžiuliai

4,8

Panemunėlis

5,3

Kepuriškis

8,2

SKAPIŠKIS

↓ PANEVĖŽYS ↓

Šaltiniai

Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. . // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. .
Poniemuniek (2). Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. VIII (Perepiatycha — Pożajście). Warszawa, 1887, 771 psl. (lenk.)
Panemunėlio GS. Visuotinė lietuvių enciklopedija, Papildymų tomas. – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2015. 268 psl.
„Rokiškio rajono savivaldybė - Seniūnijos » Panemunėlio seniūnija » Apie Panemunėlio seniūniją“. naujas.rokiskis.lt. iš originalo 2020-06-18. Nuoroda tikrinta 2020-06-18.
Архангельский А. С., Архангельский В. А. Железнодорожные станции СССР (справочник). – Москва, Транспорт, 1981.
Lietuvos geležinkeliai: nepriklausomo darbo dešimtmetis (1991–2001). – Vilnius, LG Leidybos centras, 2001. // psl. 11
„Panemunėlio seniūnija. Pristatymas“ 2019-07-08 iš Wayback Machine projekto., Rokiškio rajono savivaldybė
Dėl viešojo naudojimo geležinkelio linijos Pabradė–valstybės siena ir Valstybės siena–Adutiškis–Didžiasalis (su joje esančiomis Adutiškio ir Didžiasalio stotimis), taip pat Karsakiškio, Šapelių, Šarkių, Lyduvėnų, Radžiūnų, Lauksargių, Mergalaukio, Dapšionių, Medininkų, Genių, Čiūtelių, Lūšės, Saldutiškio, Labos, Panemunėlio, Varlaukio, Žilių, Visagino ir Skersabalių stočių uždarymo
Vrubliauskas D. Geležinkelio ruožo Vilnius–Turmantas senųjų pastatų architektūra: tarp išnykimo ir išlikimo. Urbanistika ir architektūra, 2010, Nr. 34(5), psl. 320–325. https://doi.org/10.3846/tpa.2010.30
„Dėl akcinės bendrovės „Lietuvos geležinkelių infrastruktūra" patikėjimo teise valdomo valstybės nekilnojamojo turto perdavimo“. 2016 m. lapkričio 23 d. nutarimas Nr. 1157. Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Nuoroda tikrinta 2024-06-04.
Алфавитный списокъ населенныхъ мѣстъ Ковенской губерніи. – Ковна, Тіпографія Губернскаго Правленія, 1903.
Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
Panemunėlis 1. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 3 (Masaitis-Simno). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1987. // psl. 288
Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
Panevėžio apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
"Gyventojų skaičiaus pasiskirstymas pagal teritoriją, amžių ir lytį", Lietuvos statistikos departamentas, Vilnius, 2013 m. sausio 25 d.
Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.

Aplinkinės gyvenvietės

Kazliškis – 12 km

Panemunėlis – 4 km
ROKIŠKIS – 16 km

Skapiškio GS – 15 km

KAMAJAI – 14 km

[1] Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. . // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. .

[2] Poniemuniek (2). Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. VIII (Perepiatycha — Pożajście). Warszawa, 1887, 771 psl. (lenk.)

[3] Panemunėlio GS. Visuotinė lietuvių enciklopedija, Papildymų tomas. – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2015. 268 psl.

[4] „Rokiškio rajono savivaldybė - Seniūnijos » Panemunėlio seniūnija » Apie Panemunėlio seniūniją“. naujas.rokiskis.lt. iš originalo 2020-06-18. Nuoroda tikrinta 2020-06-18.

[5] Архангельский А. С., Архангельский В. А. Железнодорожные станции СССР (справочник). – Москва, Транспорт, 1981.

[6] Lietuvos geležinkeliai: nepriklausomo darbo dešimtmetis (1991–2001). – Vilnius, LG Leidybos centras, 2001. // psl. 11

[7] „Panemunėlio seniūnija. Pristatymas“ 2019-07-08 iš Wayback Machine projekto., Rokiškio rajono savivaldybė

[8] Dėl viešojo naudojimo geležinkelio linijos Pabradė–valstybės siena ir Valstybės siena–Adutiškis–Didžiasalis (su joje esančiomis Adutiškio ir Didžiasalio stotimis), taip pat Karsakiškio, Šapelių, Šarkių, Lyduvėnų, Radžiūnų, Lauksargių, Mergalaukio, Dapšionių, Medininkų, Genių, Čiūtelių, Lūšės, Saldutiškio, Labos, Panemunėlio, Varlaukio, Žilių, Visagino ir Skersabalių stočių uždarymo

[9] Vrubliauskas D. Geležinkelio ruožo Vilnius–Turmantas senųjų pastatų architektūra: tarp išnykimo ir išlikimo. Urbanistika ir architektūra, 2010, Nr. 34(5), psl. 320–325. https://doi.org/10.3846/tpa.2010.30

[10] „Dėl akcinės bendrovės „Lietuvos geležinkelių infrastruktūra" patikėjimo teise valdomo valstybės nekilnojamojo turto perdavimo“. 2016 m. lapkričio 23 d. nutarimas Nr. 1157. Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Nuoroda tikrinta 2024-06-04.

[11] Алфавитный списокъ населенныхъ мѣстъ Ковенской губерніи. – Ковна, Тіпографія Губернскаго Правленія, 1903.

[12] Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.

[1959-70sur-13] Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.

[14] Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.

[TLE-15] Panemunėlis 1. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 3 (Masaitis-Simno). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1987. // psl. 288

[16] Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.

[17] Panevėžio apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.

[lsd2011-18] "Gyventojų skaičiaus pasiskirstymas pagal teritoriją, amžių ir lytį", Lietuvos statistikos departamentas, Vilnius, 2013 m. sausio 25 d.

[19] Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.