Palūkanos mokestis už naudojimąsi kito paskolintais pinigais Tai gaunamos leidžiant kitam naudotis paskolintu kapitalu P

Palūkanos – mokestis už naudojimąsi kito paskolintais pinigais. Tai – , gaunamos leidžiant kitam naudotis paskolintu kapitalu. Palūkanos yra pajamų šaltinis ir dėl to sudaro nacionalinių pajamų dalį. Palūkanos gali būti vertinamos kaip procentais per metus išreikšta kaina, susiejanti dabartinę vertę su būsimąja. Palūkanų norma yra pagrindinė pinigų ir finansų analizės kategorija.

Palūkanos – pinigų skolinimo kaina arba mokestis už sutikimą atidėti vartojimą. Skolindamas pinigus kitiems, bankas gauna palūkanas už .

Kreditiniame sandoryje dalyvauja du subjektai: kreditorius (skolintojas) ir skolininkas, abu turintys savo ekonominių interesų. Skolintojas suteikia skolininkui kreditą, turi tikslą gauti naudą – palūkanomis. Palūkanų dydis priklauso nuo skolininko patikimumo, jo finansinės būklės, mokumo lygio, nuo skolinamos pinigų sumos, ekonominės padėties valstybėje, paskolos grąžinimo termino (tas ypač akivaizdu, kai paskolą teikia lombardas) ir kitų sąlygų.

Istorija

Palūkanos naudotos nuo senų laikų. Pradžioje jos būdavo matuojamos maistu ar kitomis gerybėmis. Vėliu pradėtos naudoti išduodant paskolas. Senovės Graikijoje paskolos siekdavo 10-36 % metinių palūkanų.

Šiais laikais palūkanos yra svarbiausias komercinių, investicinių, kreditinių sandorių ir tarptautinių ekonominių sutarčių elementas.

Naudojimas

Palūkanos dažniausiai skaičiuojamos diskreciniams laikotarpiams (metams, pusmečiams, ketvirčiams, mėnesiams), o ilgalaikėms operacijoms patogiausia skaičiuoti nepertraukiamą (tolydinį) palūkanų prieaugį. Palūkanos palaipsniui išmokamos kreditoriui arba jungiamos į bendrą skolos sumą. Pirminės sumos didėjimas prisiskaičiuojant palūkanoms vadinamas pradinės sumos kaupimu. Palūkanų norma rodo ne tik skolos prieaugio sumą, bet naudojama kaip operacijų pelningumo įvertinimo rodiklis.

Palūkanų norma

Pagrindinis straipsnis – Palūkanų norma.

Palūkanų norma yra dydis nusakantis palūkanų mokesčio dydį, t. y., sutarti metiniai procentai nuo pasiskolintos sumos.

Palūkanos gali būti apskaičiuojamos nuo pradinės sumos viso laikotarpio bėgyje, dar vadinama paprasta palūkanų norma (paprastosios palūkanos), arba nuo sumos su priskaičiuotais už ankstesnį laikotarpį procentais – sudėtine palūkanų norma (sudėtinės palūkanos).

Šaltiniai

Valentinas Matiuchinas. Matematika. Teorija. Praktika. – Tiklis:, 2008. – 11 p.

Vikižodynas

Laisvajame žodyne yra terminas palūkanos

[1] Valentinas Matiuchinas. Matematika. Teorija. Praktika. – Tiklis:, 2008. – 11 p.