Pali kalbos kilmės terminai ir vardai

Pali kalbos kilmės terminų ir vardų sąrašas (žr. kategorija:sąrašai) apima įvairius pali kalbos terminus, kaip priimtus lietuvių kalboje, taip ir atsitiktinai naudojamus tik kaip perraša. Vieni nuo kitų jie niekaip neatskirti, visi išdėstyti lietuvių abėcėlės tvarka. Taip pat pateikiama iš pali kalbos kilusių vardų ir pavadinimų lietuviška perraša. Greitam radimui naudokite Ctrl-F (Windows) funkciją. (Dar žr. Sanskritiškos kilmės terminai ir vardai)

Pali kalbos kilmės terminai ir vardai

abhidhamma

- pažodžiui "atskirasis (arba specialusis) mokymas"; trečioji budistinio kanono (Tipitaka) dalis.

ačarija (skr. ācārya, pali ācāriya)

– mokytojas, vadovas, meistras

Adžatasatus (skr. Ajātaśatru, pali Ajātasattu)

– Magados karalystės valdovas (sanskrito forma Adžatašatrus vartojama labai retai)

akasa (skr. ākāśa, pali ākāsa)

– tai, kas viską persmelkia, erdvė (budizme); eteris (induizme). (Dažniausiai vartojama sanskritiška forma "akaša".)

Anagarika (pali anāgārika)

- pažodžiui "benamis"

(pali ānāpānasati)

– budrumas kvėpavimo metu; kvėpavimo meditavimas

anata (skr. anātman, pali anatta)

– pažodžiui „ne aš“, esmės neturėjimas, nesavastingumas

Angutara nikaja (skr. ekottarāgama, ekottarikāgama, pali anguttara-nikāya)

– pažodžiui "palaipsnių aiškinimų rinkinys"; dalis "Angutara nikaja"

aniča (skr. anitya, pali anicca)

- pažodžiui "nepastovumas" laikinumas, praeinamumas, neišliekamumas

arahatas (skr. arhat, pali arahat)

– pažodžiui „vertasis“, „kas yra vertas“

arija-maga (skr. ārya-mārga, pali ariya-magga)

– pažodžiui „taurusis kelias“, budistinis

avidža (skr. avidyā, pali avijjā)

–

, bhikunė (skr. bhikṣu, bhikṣunī; pali bhikku, bhikkunī)

– pažodžiui „elgeta“; iš išmaldos gyvenantis vienuolis, vienuolė; vienuoliai budistai

bodhis (skr., pali bodhi)

– atbudimas, nušvitimas

buda, Buda (skr., pali buddha)

– pažodžiui „kas yra atbudęs“, istorinio Budos Šakjamunio vardas

dhamma (skr. dharma, pali dhamma)

– pažodžiui „pernešantis, įtvirtintas“; daugiaprasmis terminas apskritai reiškiantis tvarką, mokymą (žr. dharma)

dhatu (skr., pali dhātu)

– pažodžiui „vietovė, sritis, karalija, elementas“; dažniausiai sudurtiniuose žodžiuose reiškia būties arba mąstymo elementus ir sritis

Dighanikaja (skr. dīrghāgama, pali dīghanikāya)

– pažodžiui „ilgasis rinkinys“; dalis „Digha nikaja“

dukha (skr. duhkha, pali dukkha)

– pažodžiui „sunkumas“, „kančia“; centrinė budizmo sąvoka, paprastai verčiama kaip “kančia”

džhana (skr. dhyāna, pali jhāna)

– meditacija, dažnai gilios koncentracijos būsena

kapa (skr. kalpa, pali kappa)

– pažodžiui „pasaulinis ciklas“; labai ilgas laikotarpis, kurio metu randasi ir sunyksta pasaulis (plačiau žinoma tik sanskritiška forma, žr. kalpa)

Kapilavathu (skr. kapilavastu, pali kapilavatthu)

– gimtasis Sidhartos Gautamos miestas

Khudaka nikaja (pali khuddhakanikāya)

– pažodžiui "trumpas rinkinys"; dalis "Khudaka nikaja"

kilesa (skr. kleśa, pali kilesa)

– pažodžiui „bėda, užteršimas, aistra“; proto tarša, klaidinanti dvasinius ieškotojus (labiau paplitęs sanskritiškasis terminas kleša)

Košala (skr., pali kośala)

– Budos Šakjamunio laikais egzistavusi karalystė (dab. Nepalo teritorijoje), kur buvo įsikūręs vienuolynas

khantis (skr. kṣānti, pali khanti)

– pažodžiui „kantrumas“; viena iš žmogiškųjų tobulybių

Magadha (skr., pali)

– Budos Šakjamunio laikais egzistavusi karalystė šiaurės Indijoje

maha- (skr., pali mahā-)

– priešdėlis reiškiantis „didelis, didysis“

Kasapa, Mahakasapa (skr. mahākāśyapa, pali mahākassapa)

– Budos mokinio vardas (žr. )

Mogalana, Mahamogalana (skr. mahāmaudgalyāyana, pali mahāmoggalana)

– Budos mokinio vardas (žr. )

Mara (skr., pali māra)

– pažodžiui „marinantis, griaunantis“; budizme mirties įsikūnijimas

naraka (skr. naraka, pali niraya)

– pažodžiui „pragaras“; viena iš trijų negatyviųjų būties karalijų (pakopų)

nikaja (pali nikāya)

– pažodžiui "rinkinys, kodeksas"; Tripitakos . Atitinkamas sanskrito terminas - agama - vartojamas daug rečiau.

parinibana (skr. parinirvāṇa, pali parinibbāna)

– galutinis užgęsimas; išėjimas iš šio pasaulio ir išsilaisvinimas iš atgimimų rato (žr. )

pania, panja, pana (skr. prajñā, pali pañña)

– pažodžiui „išmintis“ arba „sąžinė“; aukščiausia išmintis, betarpiška intuityvioji išmintis (beveik išimtinai paplitusi sanskritiškoji forma, žr. pradžnia)

patiča-samutpada (skr. pratītya-samutpāda, pali patichcha-samutpāda)

– pažodžiui „sąlygotasis radimasis“, „sąlygotoji kilmė“; sąlygotosios kilmės mokymas

pačeka-buda (skr. pratyeka-buddha, pali pachcheka-buddha)

– pažodžiui „pavieniui atbudęs“; buda, kurio atbudimas skirtas tik jam pačiam, dar ne visiškas atbudimas (žr. )

peta (skr. preta, pali peta)

– pažodžiui „atskirtasis“; taip vadinama alkanoji dvasia, alkanųjų dvasių pasaulis, kuris yra viena iš trijų negatyviųjų būties karalijų (pakopų)

pugala (skr. pudgala, pali puggala)

– pažodžiui „asmuo“; ego arba „aš“, substancija perimanti atgimimą (žr. )

Radžagaha (skr. rājagṛha, pali rājagaha)

– miestas Magadhos karalystėje, glaudžiai susijęs su Sidhartos Gautamos kaip Budos veiklos pradžia

Samjuta nikaja (skr. samyuktāgama, pali samyutta-nikāya)

– pažodžiui „Sujungtas rinkinys“; dalis „Samjuta nikaja“ (sanskritiškasis pavadinimas vartojamas retai)

syla (skr. śīla, pali sīla)

– pažodžiui „įsipareigojimai, įžadai“; dorovinės budistų taisyklės ir jų laikymasis (žr. )

samana (skr. śramaṇa, pali samanna)

– asketas, vienuolis (žr. )

sunata (skr. śūnyatā, pali sunnatā)

– pažodžiui „tuštuma, nieko nebuvimas“; jokios tikrosios savasties nebuvimas jokiuose būties elementuose (žr. šūnjata

(skr. sūtra, pali sutta)

– pažodžiui „gija, siūlas“; Budos pasakytos mokymo kalbos, taip pat kitų šventųjų mokymo raštai (žr. sūtra)

(skr., pali tathāgata)

– pažodžiui „taip einantis“; taip vadinami „einantieji keliu į tiesą, kurie jau atbudo“, šiuo epitetu Buda pats vadindavo save

Tipitaka (skr. tripitaka, pali tipitaka)

– pažodžiui „trys pintinės“; budizmo raštų kanonas

tiratna (skr. triratna, pali tiratna)

– trys brangenybės; trys esminės budizmo dalys, šventenybės: Buda, Dharma ir

tanha (skr. tṛṣṇā, pali tanha)

– pažodžiui „troškimas, ilgesys, noras“; tanha (žr. pagal sanskr. ) yra troškimas, kylantis iš jutimo organo sąlyčio (sparša) su jutimo objektu ir sukeliantis prisirišimą (prie šio sąlyčio), o iš pastarojo kyla kančia (duhkha)

(vyr.), (mot.) (skr., pali upāsaka, upāsikā)

– pažodžiui „sėdintieji greta“; pasauliečiai budistai priėmę trejopą prieglobstį ir penkis budistinius priesakus

Vesalis (skr. vaiśālī, pali vesāli)

– svarbus miestas ankstyvojo budizmo laikais

Nuorodos

• Budizmas
• Pali