Paleoindėnai paleoamerikiečiai manomai pirmieji į Amerikos žemyną per paskutinį ledynmetį kuris Šiaurės Amerikoje vadina

Paleoindėnai, paleoamerikiečiai - manomai pirmieji į Amerikos žemyną per paskutinį ledynmetį, kuris Šiaurės Amerikoje vadinamą Viskonsino ledynmečiu (angl. Wisconsin glaciation), vėlyvajame pleistocene įžengę ir jį apgyvendinę žmonės. Pavadinime priešdėlis paleo- kilęs iš gr. παλαιός 'senieji'.

Žemėlapis rodantis apytikslę neapledėjusio koridoriaus vietą ir specifines paleoindėnų stovyklas.

Sąvoka

Paleoindėnų (Paleoindians) sąvoką 1957 m. pirmą kartą savo knygoje „Ancient Man in North America“ panaudojo Hannah Marie Wormington, taip apibūdindama pirmuosius Amerikos gyventojus. Ji apibūdino paleoindėnus kaip žmones, medžiojusius po ledynmečio išnykusią megafauną, kurią Amerikoje sudarė mamutai, mastodontai, milžiniškieji tinginiai. Kiek šių gyvūnų medžioklė nulėmė jų išnykimą iki šiol tebėra ginčytinas klausimas.

Ši sąvoka greitai paplito mokslinėje literatūroje, nors tuo metu ir buvo vertinama kritiškai, nes tuo metu žinomos šio laikotarpio Šiaurės Amerikos kultūros buvo laikomos regioninėmis ir datuojamos skirtingais laikotarpiais. Nepaisant to, nuo XX a. aštuntojo dešimtmečio ši sąvoka pilnai įsitvirtino mokslinėje literatūroje.

Migracija į Ameriką

Paleoindėnų migracija į Vakarų pusrutulį, įskaitant tikslias datas ir persikėlimo kelius, tebėra intensyvių mokslinių tyrimų ir diskusijų objektas. Pagal tradicinę teoriją šie migrantai persikėlė Beringijos tiltu tarp rytų Sibiro ir dabartinės Aliaskos apie 11 000 m. pr. m. e., kai jūros lygis buvo žymiai žemesnis dėl ledynmečio. Šie žmonės, kaip manoma, atsekė paskui pleistoceno kaimenes pro „neapledėjusį koridorių“, kuris tuo metu buvo tarp dviejų ledynų ir tesęsi nuo Beringijos iki neapledėjusių žemių pietuose per dabartinę Kanados Jukono teritoriją. Pagal kitą versiją žmonės galėjo į pietus patekti ir palei Ramiojo vandenyno pakrantę. Pastarąją hipotezę patvirtina XXI a. radiniai Paisley olose Oregone. Ten rasti žmogaus DNR pėdsakai, datuojami 14 300 metų, žmonių persikėlimą į Ameriką atkelia keliais šimtais metų atgal. Atskiri radiniai Monte Verdėje (Čilė) ir Mydoukrofte (Pensilvanija), datuojami gerokai ankstesniu laikotarpiu, gali būti laikomi kaip dar ankstesnio žmonių persikėlimo į Ameriką įrodymai arba kaip chronologizacijos klaidos.

Atskiros kultūros

Kloviso kultūra

Pirmoji plačiai geografiškai paplitusi paleoindėnų kultūra buvo Kloviso kultūra, pavadinta pagal to paties pavadinimo stovyklavietę Naujojoje Meksikoje. Datuojama apie 11500-11000 metais, jai būdingi strėlių atgaliai iš titnago su abipusiu retušu. Šios kultūros žmonės gyveno nedidelėmis gimininėmis grupėmis, užsiėmė medžiokle ir rinkimu plačioje teritorijoje nuo Šiaurės iki Centrinės Amerikos (nuo Aliaskos iki Panamos), kuri dar tebebuvo stipriai veikiama tirpstančių ledynų.

Folsomo kultūra

Kloviso kultūrą pakeitė Folsomo kultūra, taip pat pavadinta pagal to pavadinimo stovyklavietę Naujojoje Meksikoje. Ji truko maždaug nuo 10 900 iki 10 200 m. pr. m. e., kultūrai būdingas platus medžioklės trofėjų spektras, greičiausiai reakcija į ledynmečiui būdingos išmirimą. Iečių antgaliai buvo žymiai mažesni ir mažiau apdirbti nei ankstesnės kultūros.

Vėlesnės kultūros ėmė skirtis priklausomai nuo regiono.

Periodo pabaiga

Paprastai laikoma, kad paleoindėnų laikotarpis baigėsi apie 8000 m. pr. m. e., jį pakeitė , kuriam būdingi pirmieji sėslumo bruožai ir keramikos atsiradimas. 8000 m. pr. m. e. galioja rytinei Šiaurės Amerikos daliai ir Mezoamerikai. Pietų Amerikos šiaurinėje dalyje, dalyje Karibų ir Šiaurės Amerikos didžiosios lygumose kultūrų kaita įvyko vėliau. Šiaurės Amerikos vakaruose po Kloviso kultūros neina atpažinti aiškios eopchų kaitos, atskiros kultūros vystosi atskiruose, nedideliuose regionuose paraleliai arba yra dideli chronologiniai radinių pertrūkiai. Centrinėje ir didžiojoje Pietų Amerikos dalyje eopchų kaita įvyko maždaug kartu su Folsomo kultūros pabaiga.

Nuorodos

„Atlas of the Human Journey“. National Genographic.
„Indians in the Americas: the untold story“. By William Marder.
George C. Frison: Paleoindian. In: Guy Gibon (Ed.): Archaeology of Prehistoric Native America. New York & London, Garland Publishing, 1998, , p. 620f
„The peopling of the Americas: Genetic ancestry influences health“. Scientific American.

[national-1] „Atlas of the Human Journey“. National Genographic.

[2] „Indians in the Americas: the untold story“. By William Marder.

[Frison-3] George C. Frison: Paleoindian. In: Guy Gibon (Ed.): Archaeology of Prehistoric Native America. New York & London, Garland Publishing, 1998, , p. 620f

[4] „The peopling of the Americas: Genetic ancestry influences health“. Scientific American.