Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna

Šiam straipsniui ar jo daliai .
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami su šaltiniais.

Palatinai (lot. palatini 'rūmų kariuomenė') – vėlyvosios Romos imperijos elitiniai daliniai, daugiausia buvę priskirti prie comitatus praesentales ('imperijos eskortinė kariuomenė').

Tų laikų Romos kariuomenės hierarchijoje už palatinus buvo viršesni (elitiniai kavaleristai, kurių daliniai vadinosi ). Už juos žemesni daliniai buvo komitatensiai (priskirti regioniniams komitatams) ir limitanėjai (limitanei 'pasieniečiai').

Šios kariuomenės pavadinimas kilęs iš lot. palatium 'rūmai'. Tai rodo, kad anksčiau šie daliniai priklausė tik imperinei eskortų kariuomenei. Vėliau jie pasirodė ir regioniniuose komitatuose (kaip judriųjų lauko armijų dalis). Tačiau ir tada palatinai turėjo aukštesnę padėtį ir gaudavo didesnes algas, nei likusių komitatų dalinių kareiviai. Tuo metu, kai buvo parašytas Notitia Dignitatum (apie 395 m.) Rytų Romos imperijoje palatinai sudarė apie 80% rytinių comitatus praesentales dalinių ir tik 14% regioninių komitatų dalinių.

Palatinų dalinius suformavo Konstantinas I po to, kai 312 m. paleido pretorionų gvardiją. Buvę pretorionai pradžioje pateko į palatinų dalinius. Kaip ir komitatų daliniai palatinų kavalerijos daliniai buvo vadinami (lot. vexillationes, iš lot. vexillum 'karinė vėliava'), o pėstininkų daliniai buvo vadinami legionais (lot. legiones) arba auksilijomis (lot. auxilia).
Manoma, kad:

palatinų veksilijos (lot. vexillationes palatinae) turėdavo 400–600 karių,
palatinų legionai (lot. legiones palatinae) – 800–1200 karių,
palatinų auksilijos (lot. auxilia palatina) – 800–1000 arba 400–600 karių.