Pajevonio piliakalnis

Pajevonio piliakalnis
[[Image:|250px]]
Pajevonio piliakalnis
Koordinatės	54°31′23.5″ š. pl. 22°50′13.2″ r. ilg. / 54.523194°š. pl. 22.837000°r. ilg. / 54.523194; 22.837000
Vieta	Vilkaviškio rajonas
Seniūnija	Pajevonio seniūnija
Aukštis	10 m
Plotas	150x76
Priešpilis	gyvenvietė
Naudotas	II a. - XIII a.
Žvalgytas	1963-1964
Tirtas	1994 m.
Registro Nr.	AR1422 / 22991, 22992, 3698 /A246KP

Pajevonio piliakalnis su gyvenviete arba Kunigiškių piliakalnis (dar vadinamas Pilies kalnu) – piliakalnis ir gyvenvietė (unikalus objekto MC kodas 22992) Vilkaviškio rajono savivaldybės teritorijoje, 0,8 km į šiaurės vakarus nuo Kunigiškių kaimo (Pajevonio seniūnija), 1,3 km į pietvakarius nuo Pajevonio, Jevonio ir Ėglupio santakos kyšulyje.

Piliakalnis

Piliakalnio šlaitai statūs, 10 m aukščio. Aikštelė ovali, 150x76 m dydžio. Ją juosia pylimas, pietrytiniame pakraštyje apie 4 m aukščio ir 24 m pločio, iš kitų pusių – iki 2 m aukščio ir 11 m pločio. Pietrytinėje pusėje piliakalnis įtvirtintas dar vienu pylimu ir dviem grioviais. Už aikštelės pylimo – pirmasis 3,6 m pločio ir 1,65 m gylio griovys, už jo – 1,5 m aukščio ir 10 m pločio pylimas bei antrasis 2,8 m pločio ir 1,8 m gylio griovys. Aplink piliakalnį buvo įsikūrusi 12 ha papėdės gyvenvietė.

Tyrimai

Piliakalnio žvalgomuosius archeologinius tyrimus 1963–1964 m. atliko Vilniaus universiteto archeologinė ekspedicija, tyrimų vadovas Pranas Kulikauskas. Tyrė piliakalnio aikštelę ir pylimą, ištirtas 900 m² plotas. Aikštelėje aptiktas iki 0,8 m storio kultūrinis sluoksnis. Rasta pastatų liekanų, geležinių strėlių antgalių, peilių, ylų, pincetų, žalvarinių segių, kabučių ir žiedų, akmeninių galąstuvų, molinių verpstukų, lipdytos brūkšniuotu, grublėtu lygiu ir gludintu paviršiumi keramikos, Romos moneta.

Nustatyta, kad pietrytinės pusės didysis pylimas iš žemės, akmenų ir rąstų tvirtintas tris, kiti po du kartus. Pradžioje aikštelės krašte iškasto 1,4 m pločio, 1,3 m gylio griovio vietoje vienas nuo kito per 7–24 cm buvo sukalti beržiniai 11–25 cm skersmens rąstai, kurie prilaikė horizontaliai krautus rąstelius. Pirmasis pylimas buvo 3 m aukščio, antrasis paaukštintas 1 m. Trečiasis pylimas buvo 6 m aukščio, 20 m pločio. Jo paviršius grįstas akmenimis. Ant ankstesnio mažesnio 1 m aukščio pylimo stovėjo medinė užtvara. Pylimų statybos etapai liko nedatuoti.

Gyvenvietėje, kuri tirta 1963–1964 m. ir 1994 m., išliko iki 1 m storio kultūrinis sluoksnis. Rasta židinių, ūkinių duobių, metalo lydymo krosnelės liekanų, geležies šlako, keramikos, lipdytos lygiu, grublėtu ir gludintu paviršiumi. Piliakalnis datuojamas II a. – XIII a. Atsiradimo data: I a. – VI a., vėlesnis piliakalnio sluoksnis sunaikintas arimo. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas dėl paskelbimo kultūros paminklu – 1998-05-19; Nr.612; Dėl išskirtinę kultūrinę vertę turinčių nekilnojamojo kultūros paveldo objektų ir pastatų ir patalpų, skirtų saugoti ir eksponuoti kilnojamąsias kultūros vertybes, sąrašų patvirtinimo – 2007-02-07; Nr. 193. Paminklo teritorijos plotas 89000 m². Išmatavimai: 470 m ilgio šiaurės vakarų – pietryčių kryptimi ir iki 320 m pločio.

Radinius saugo Lietuvos nacionalinis muziejus.

Aplinkiniai piliakalniai
	33 km	Kudirkos Naumiesčio piliakalnis 26 km Virbalio piliakalnis 12 km	Misviečių piliakalnis 12 km Šakių piliakalnis 11 km
	Kaupiškių piliakalnis 8 km		Kumelionių piliakalnis 31 km
	10 km	Dabravolės piliakalnis 5,2 km Vištyčio Lauko II piliakalnis 10 km	Piliakalnių piliakalnis (Vilkaviškis) 15 km

Šaltiniai

1. . vbs.lt. Suarchyvuotas originalas 2016-04-20. Nuoroda tikrinta 2016-04-20.
2. Gintautas Zabiela. Kunigiškių piliakalnis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XI (Kremacija-Lenzo taisyklė). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2007. 267 psl.

• Lietuvos TSR kultūros paminklų sąrašas, V., 1973, p. 206.
• Lietuvos Respublikos istorijos ir kultūros paminklų sąrašas, V.,1993, p. 65.
• Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1994 ir 1995 metais, leidimo metai 1996, p. 61-62.
• Aleksander Połujanski. Wędrówka po gubernii augustowskie w celu naukowym odbite. Warszawa. 1989 2009-06-24 iš Wayback Machine projekto., P.315.
• Juozapas Radziukynas. Suvalkų redybos pilekalniai su žemlapiu. Varšuva. 1909. P.31
• Valstybės archeologijos komisijos medžiaga.- KPC A.- F.1.- Ap.1.- B.69.- P.191, 193–200, 202a.

Nuorodos

• Lietuvos piliakalniai. Kunigiškiai