PagryžuvysPagryžuvio dvarasPagryžuvys55 36 29 š pl 23 07 52 r ilg 55 608 š pl 23 131 r ilg 55 608 23 131 Pagryžuvys Apsk

Pagryžuvys

Pagryžuvys

55°36′29″š. pl. 23°07′52″r. ilg. / 55.608°š. pl. 23.131°r. ilg.

Apskritis

Šiaulių apskritis

Savivaldybė

Kelmės rajono savivaldybė

Seniūnija

Tytuvėnų apylinkių seniūnija

Gyventojų

282

Vikiteka

Pagryžuvys

Vietovardžio kirčiavimas (3^4bkirčiuotė)
Vardininkas:	Pagryžuvỹs
Kilmininkas:	Pãgryžuvio
Naudininkas:	Pãgryžuviui
Galininkas:	Pãgryžuvį
Įnagininkas:	Pãgryžuviu
Vietininkas:	Pagryžuvyjè

Pagryžuvys – kaimas Kelmės rajono savivaldybėje, 5 km į vakarus nuo Tytuvėnų, prie kelio į 157 Kelmė–Tytuvėnai . Seniūnaitijos centras. Veikia tuberkuliozės ligoninė ir sanatorija (Aukštelkės pensiono filialas), yra išlikę dvaro pastatai ir parkas, buvusi , biblioteka, paštas (LT-86011). Stūkso Pagryžuvio piliakalnis (arba Kalvinkalnis). Pro kaimą teka Gryžuva.

Etimologija

Gryžuvos upė ties Pagryžuvio piliakalniu

Kaimo vardas – vandenvardinis vietovardis, kilęs nuo čia pratekančio Gryžuvos upės vardo.

Istorija

Prie kaimo stūkso I tūkstantmečio – II tūkstantmečio pradžios Pagryžuvio piliakalnis. Pagryžuvio dvaras minimas nuo XVI a., kaimas – nuo 1575 m. Sovietmečiu buvo Gryžuvos kolūkio centrinė gyvenvietė.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
–1950 m.	Tytuvėnų valsčius	Kelmės apskritis
1950–1954 m.	Pagryžuvio apylinkės centras	Tytuvėnų rajonas
1954–1959 m.	Kubilių apylinkės centras	Tytuvėnų rajonas
1959–1963 m.	Kubilių apylinkės centras	Kelmės rajonas
1963–1995 m.	Tytuvėnų apylinkė	Kelmės rajonas
1995–	Tytuvėnų apylinkių seniūnija	Kelmės rajono savivaldybė

Sanatorija

Pagryžuvio filialas yra Aukštelkės pensiono struktūrinis padalinys. Filialas yra skirtas laikinai ar nuolat gyventi suaugusiems neįgaliems asmenims, sergantiems lėtinėmis psichikos ligomis, turintiems intelekto sutrikimus, kurie negali gyventi savarankiškai ir jiems būtina priežiūra, slauga bei medicininis aptarnavimas.

1951 m. Pagryžuvio dvaro teritorijoje įsikūrė Respublikinė plaučių tuberkuliozės sanatorija. Sanatorijai priklauso ir dvaro parkas. 2006 m. atidarytas Pagryžuvio filialas.

Legendos

Netoli Pagryžuvio stūkso IX–XIV a. Kalvinkalnio piliakalnis, dešiniajame upės krante – . Pasakojama, kad Kalvinų kalnu vadinamame piliakalnyje neva prasmegusi kalvinų bažnyčia, o po kalnu – didžiuliai požemiai, kuriuose dieną slepiasi vaiduokliai, o naktį išlenda žmonių gąsdinti.

Gyventojai

Demografinė raida tarp 1902 m. ir 2021 m.

1902 m.

1923 m.^sur.

1959 m.^sur.

1970 m.^sur.

1979 m.^sur.

1986 m.

162

77

203

235

336

529

1989 m.^sur.

2001 m.^sur.

2011 m.^sur.

2021 m.^sur.

-

506

461

360

282

-

Šaltiniai

Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. . // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. .
Алфавитный списокъ населенныхъ мѣстъ Ковенской губерніи. – Ковна, Тіпографія Губернскаго Правленія, 1903.
Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
Pagryžuvis. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 2 (K–P). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1968, 735 psl.
Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
Pagryžuvys. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 3 (Masaitis-Simno). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1987. // psl. 266
Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
Šiaulių apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.

Pagryžuvis. Mūsų Lietuva, T. 4. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1968. – 542 psl.

[1] Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. . // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. .

[2] Алфавитный списокъ населенныхъ мѣстъ Ковенской губерніи. – Ковна, Тіпографія Губернскаго Правленія, 1903.

[3] Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.

[MLTE-4] Pagryžuvis. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 2 (K–P). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1968, 735 psl.

[5] Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.

[6] Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.

[TLE-7] Pagryžuvys. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 3 (Masaitis-Simno). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1987. // psl. 266

[8] Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.

[9] Šiaulių apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.

[10] Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.

[11] Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.