Padniestrės karas

Padniestrės karas
Karinė padėtis 2022 m. gegužės 30 d.        Moldavijos kontroliuojama teritorija        Padniestrės kontroliuojama teritorija
Data 1990 m. lapkričio 2 d. – 1992 m. liepos 21 d. Vieta Padniestrė, Moldavija Rezultatas Rusijos ir Padniestrės pergalė Padniestrė tampa de facto nepriklausoma valstybe, tačiau tarptautiniu mastu pripažįstama kaip Moldavijos dalis.
Konflikto šalys
Moldavija Parama: Rumunija	Padniestrė Rusija
Vadovai ir kariniai vadai
Mirčia Sneguras	Igoris Smirnovas Borisas Jelcinas Aleksandras Lebedis
Nuostoliai
279–324 nužudyti 1 180 sužeistųjų	364–913 nužudyti 624 sužeistųjų
Iš viso žuvo 316–637 civiliai

Padniestrės karas (rumun. Războiul din Transnistria, rus. Война в Приднестровье) – karinis konfliktas, kilęs 1990 m. lapkričio 2 d. Dubesaryje tarp Padniestrės ir Moldavijos.

Kovos suintensyvėjo 1992 m. kovo 1 d. ir, kaitaliodamos paliaubas, tęsėsi visą 1992 m. pavasarį ir vasaros pradžioje, kol 1992 m. liepos 21 d. buvo paskelbtos paliaubos, kurios išsilaikė iki šiol. Karo metu Padniestrės separatistai rusakalbiai, pasivadinę Gvardiečiais, pagarsėjo brutaliais susidorojimais prieš moldavus (t. y. surišdavo, tardydavo, beginklius grasindavo susprogdinti granata, išbadydavo akis, nupjaudavo ausis, išprievartaudavo). Po paliaubų paskelbimo, separatistinės Padniestrės Moldavijos Respublikos teritorijoje imta vykdyti agresyvi rusifikacija, 1994 m. uždarytos moldaviškos mokyklos, kadangi jos atsisakė pereiti prie rusiškos kirilicos rašmenų.

Kartais konfliktas Moldavijoje ir Rumunijoje vadinamas Moldavijos–Rusijos karu (rumun. Războiul moldo-rus).

Kontekstas

Istorinis kontekstas

Iki bei Moldavijos TSR įkūrimo 1940 m. Besarabijos dalis Moldavijoje, t. y. į vakarus nuo Dniestro upės, priklausė Rumunijai (1918–1940 m.). Molotovo-Ribentropo paktą tarp Sovietų Sąjungos ir nacistinės Vokietijos, dėl kurio įvyko 1940 m. įvykiai, dabartinė Moldavija vėliau pasmerkė ir 1991 m. nepriklausomybės deklaracijoje paskelbė jį „negaliojančiu“. Vis dėlto, subyrėjus Sovietų Sąjungai, dėl to įvykę teritoriniai pokyčiai liko galioti.

Iki Moldavijos TSR sukūrimo dabartinė Padniestrė buvo Ukrainos TSR dalis kaip autonominė respublika, vadinama Moldavijos Autonomine Tarybų Socialistine Respublika, kurios sostinė buvo Tiraspolis (1924–1940 m.). Ji sudaro kiek daugiau nei dešimtadalį Moldavijos teritorijos.

Politinis kontekstas

Valdant sovietams, Moldavijos TSR buvo vykdoma rusifikacijos politika, įskaitant izoliaciją nuo rumunų kultūros sferos ir kirilicos pritaikymą rumunų kalbai. Paskutiniaisiais devintojo dešimtmečio metais Sovietų Sąjungos politinis kraštovaizdis keitėsi dėl Michailo Gorbačiovo vykdytos perestroikos ir glasnost politikos, kuri leido politinį pliuralizmą regioniniu lygmeniu. Moldavijos TSR, kaip ir daugelyje kitų Sovietų Sąjungos dalių, pagrindine politine jėga tapo nacionaliniai judėjimai. Šiems judėjimams demonstruojant vis labiau nacionalistines nuotaikas ir išreiškiant ketinimus palikti SSRS ir susijungti su Rumunija, jie susidūrė su vis didesniu respublikoje gyvenančių daugiausia rusakalbių etninių mažumų pasipriešinimu. Šis pasipriešinimas naujoms tendencijoms ir galimai būsimai politikai ryškiau pasireiškė Padniestrėje, kur, skirtingai nei likusioje Moldavijos TSR dalyje, etninių moldavų (39,9 %) buvo mažiau nei rusų ir ukrainiečių (53,8 %), kaip rodo 1989 m. Padniestrės gyventojų surašymo duomenys, daugiausia dėl didesnės imigracijos sovietmečiu.

Vieni mano, kad separatistines nuotaikas paskatino skirtinga istorija (ypač 1918–1940 m.) ir moldavų diskriminacijos baimė, kiti mano, kad vien etninė įtampa nepaaiškina konflikto dinamikos. Pasak John Mackinlay ir Peter Cross, kurie atliko tyrimą remdamiesi pranešimais apie aukas, abiejose konflikto pusėse kartu kovojo nemažai tiek padniestriečių, tiek moldavų. Jie daro prielaidą, kad konfliktas yra labiau politinio pobūdžio.

1989 m. rugpjūčio 31 d. Moldavijos TSR Aukščiausioji Taryba priėmė du įstatymus. Viename iš jų moldavų kalba tapo valstybine kalba vietoj rusų kalbos, kuri de facto buvo oficiali Sovietų Sąjungos kalba. Jame taip pat buvo paminėta kalbinė moldavų-rumunų tapatybė. Antrajame įstatyme buvo numatyta grįžti prie lotyniškojo rumunų kalbos raidyno. Moldavų kalba – 1940–1989 m. buvusioje Sovietų Sąjungoje naudotas terminas, kuriuo buvo vadinama beveik identiška rumunų kalbos tarmė. 1990 m. balandžio 27 d. Moldavijos TSR Aukščiausioji Taryba patvirtino tradicinę trispalvę (mėlyna, geltona ir raudona) vėliavą su Moldavijos herbu, o vėliau, 1991 m., pakeitė valstybės himną į Deșteaptă-te, române!, kuris nuo 1990 m. yra Rumunijos himnas. Vėliau, 1990 m., buvo atsisakyta žodžių „sovietinis“ ir „socialistinis“, o šalies pavadinimas pakeistas į „Moldavijos Respublika“.

Šie įvykiai, įskaitant 1989 m. gruodžio mėn. pasibaigusį Čaušesku režimą kaimyninėje Rumunijoje ir 1990 m. gegužės 6 d. iš dalies atidarytą sieną tarp Rumunijos ir Moldavijos, daugelį Padniestrės ir Moldavijos gyventojų paskatino manyti, kad Moldavijos ir Rumunijos sąjunga neišvengiama. Ši galimybė sukėlė rusakalbių gyventojų baimę, kad jie bus išstumti iš daugelio viešojo gyvenimo sričių. Nuo 1989 m. rugsėjo mėn. regione vyko stiprūs protestai prieš centrinės valdžios vykdomą etninę politiką. Protestai peraugo į separatistinius judėjimus Gagaūzijoje ir Padniestrėje, kurie iš pradžių siekė autonomijos Moldavijos TSR sudėtyje, kad rusų ir gagaūzų kalbos išliktų valstybinėmis. Kadangi nacionalistų dominuojama Moldavijos Aukščiausioji Taryba šias iniciatyvas uždraudė, Gagaūzijos Respublika ir Padniestrė paskelbė nepriklausomybę nuo Moldavijos ir pareiškė sieksiančios būti vėl prijungtos prie Sovietų Sąjungos kaip nepriklausomos federacinės respublikos.

Išnašos

1. Adam, Vlad (2017). Romanian involvement in the Transnistrian War (Thesis). . pp. 1–31.
2. . Monument.md. 1998-08-29. Suarchyvuotas originalas 2011-07-22. Nuoroda tikrinta 2011-09-05.
3. Accente, Nr. 36, 2002-03-14
4. Dnestrovskaya Pravda, no. 84-85, page 2, 2001-11-24
5. ВОЗРОЖДЕННОМУ В ПРИДНЕСТРОВЬЕ ЧЕРНОМОРСКОМУ КАЗАЧЬЕМУ ВОЙСКУ – 15 ЛЕТ 2007-05-03 iš Wayback Machine projekto. Olvia Press. 18 December 2006. Nuoroda tikrinta 2006-12-18; See also: "В Приднестровье отмечают 15-летие Черноморского казачьего войск," 2014-02-22 iš Wayback Machine projekto.«Новый Регион – Приднестровье», 2006-12-14.
6. , Moldova: Dniestr (entire conflict),Government of Moldova – PMR, http://www.ucdp.uu.se/gpdatabase/gpcountry.php?id=108&regionSelect=9-Eastern_Europe# 2016-04-04 iš Wayback Machine projekto., viewed 3 May 2013
7. Butrimas, Eldoradas. Rusinimo politika Padniestrėje: išdurdavo akis, nupjaudavo ausis. 2022-07-07.
8. Ursu, Valentina (2020-03-01). „Oazu Nantoi: "Conflictul nu este intern. Pacificatorii ruși au menirea de a nu admite rezolvarea acestui conflict"“. Radio Europa Liberă Moldova (rumunų).
9. „Transdniestrian conflict: origins and issues“. OSCE. 1994-06-10. Nuoroda tikrinta 2022-03-06.
10. Hare, Paul (1999). „Who are the Moldovans?“. In Paul Hare; Mohammed Ishaq; Judy Batt (eds.). Reconstituting the market: the political economy of microeconomic transformation. Taylor & Francis. p. 363. ISBN . Nuoroda tikrinta 2009-10-30.
11. Hare, Ishaq, Batt, p. 369–370.
12. [John Mackinlay and Peter Cross: Regional Peacekeepers, The Paradox of Russian Peacekeeping. United Nations University Press: New York & Paris, 2003. Pages 140–141]